Hortenzijų sodinimo atvirame lauke pavasarį, vasarą ir rudenį taisyklės

Norint sėkmingai pasodinti hortenzijas lauke, svarbu įvaldyti pagrindus – laiką, paruošimą, vietos parinkimą ir sodinimą. Taip pat labai svarbu žinoti, kaip vėliau prižiūrėti jaunus augalus.

Kada sodinti hortenzijas atvirame lauke?

Sodo hortenzijas, kaip ir kambarines, galima sodinti trimis metų laikais: vasarą, pavasarį ir rudenį. Žiemą sodinti nerekomenduojama, nes augalas yra ramybės būsenoje. Jei per šį laiką neleisite jam pailsėti, kitais metais gausaus žiedų nepamatysite.

Pavasarį

Visos hortenzijų veislės ir kultivarai tinka pavasariniam sodinimui, kaip ir bet kuris regionas, nes šis metų laikas laikomas universaliausiu ir geidžiamiausiu. Privalumai:

• augalai vasarą turi laiko įsišaknyti ir prisitaikyti, net ir šiauriniuose regionuose, kur vasaros trumpos;
• pavasarį augalai pabunda ir greitai padidina žaliąją masę;
• įsišaknijimas sėkmingas;
• tinka bet kokie sodinukai;
• Be to, pavasarį atliekamas auginių dauginimas ir rinkimas.

Yra vienas trūkumas: jei numatomos šalnos, krūmus nakčiai teks uždengti. Optimalus laikas pietuose yra kovas–balandis, centrinėje šalies dalyje – balandis–gegužė, o šiaurėje – tik gegužės pabaiga.

Vasarą

Visų rūšių hortenzijas galima sodinti vasarą, tačiau krūmai turi būti kuo stipresni, o tai yra pagrindinis trūkumas. Kitas trūkumas yra tas, kad negalima sodinti plikšaknių daigų, nes tokie egzemplioriai gali nespėti visiškai įsitvirtinti.

Taip pat yra privalumų:

• galima dauginti;
• nebijo pasikartojančių šalnų;
• Sodinti galima iki liepos vidurio.

Rudenį

Rudenį geriausiai tinka sodinti medžių ir šluotinių hortenzijų. Optimalus laikas atšiauriam klimatui yra rugsėjo pradžia, centrinei ir vidurinei zonoms – nuo ​​rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, o pietinėms – iki lapkričio vidurio.

Privalumai:

• augalai žydės pavasarį ir vasarą, tačiau pavasarį sodinant tai sunku pasiekti pirmaisiais metais;
• dirvožemio paruošimas yra lengvesnis, nes žemė yra pakankamai įšilusi ir jau prisotinta naudingomis medžiagomis;
• taupyti trąšas (prieš žiemą jų reikia mažiau);
• sumažėja kenkėjų užkrėtimo rizika;
• Visa augalo energija skiriama įsišaknijimui, o ne žaliosios masės auginimui.

Taip pat yra daug trūkumų:

• sodinamoji medžiaga turi turėti labai gerai išvystytą šaknų sistemą;
• jauni sodinukai netinka;
• Jei praleisite konkrečios rūšies ir veislės terminą, krūmas neturės laiko įsišaknyti;
• Per netikėtas šalnas kyla pavojus nušalti, todėl turėsite atidžiai stebėti orų prognozę, kad spėtumėte ją uždengti;
• Jei ruduo labai lietingas, atsiranda grybelinių ligų.

Kaip teisingai sodinti hortenzijas?

Taisyklės, kurių reikia laikytis sodinant, užtikrina greitą daigų įsišaknijimą, ligų prevenciją ir gausų žydėjimą ateityje. Todėl jų nereikėtų ignoruoti, juolab kad hortenzijos nelaikomos lengvai prižiūrimais augalais.

Koks turėtų būti sodinukas?

Sodinamosios medžiagos kokybė lemia išgyvenamumą ir įsišaknijimo greitį. Todėl atkreipkite dėmesį į šiuos veiksnius:

• ant šaknų, ūglių ar lapų neturėtų būti jokių pažeidimų, pelėsių ar sausumo požymių;
• šaknų sistema (jei ji atvira) turėtų turėti ūglių ir būti galinga;
• su uždara šaknų sistema, žemiškas gumulas neturėtų skleisti nemalonaus kvapo, bet neturėtų būti per daug užmirkęs;
• Daigas turėtų turėti: bent 2 išsivysčiusius stiebus su elastinga struktūra, šviesią žievę su lygia spalva ir gyvus pumpurus.

Sėjinuko paruošimas

Norint paspartinti įsišaknijimo ir adaptacijos procesą, būtinos parengiamosios priemonės. Tai ypač svarbu rudenį, ruošiant jaunus krūmus žiemai. Štai ką reikia padaryti:

• nupjaukite visas pažeistas vietas dezinfekuotomis genėjimo žirklėmis;
• šiek tiek apkirpkite šaknis, jei jos per ilgos;
• šiek tiek apkarpykite ūglius, tai paskatins augimą;
• jei šaknų sistema atvira, šaknis pamirkykite šaknų formavimosi stimuliatoriuje („Epin Extra“, „Kornevin“, „Heteroauxin“ ir kt.);
• Jei šaknų sistema uždara, lengvai palaistykite ir šiek tiek pakratykite krūmą.

Jei įsigijote sodinukų ir lauko temperatūra netinkama sodinimui, išsaugokite krūmus. Štai kaip:

• kambarys vėsus (idealus variantas būtų rūsys, lodžija arba pusrūsys);
• laikymo laikas – iki 2 mėnesių;
• vieta - patamsėjusi;
• laistyti – kartą per 10–15 dienų, bet ne gausiai.

Vietos pasirinkimas

Vieta turėtų būti kuo ramesnė, kitaip žiedai nukris, o patys ūgliai bus veikiami skersvėjų, kurie gali prisidėti prie ligų ir susilpninti imuninę sistemą. Vieta turėtų būti vidutinio apšvietimo, tiksliau, šviesa turėtų būti išsklaidyta, o saulės spinduliai neturėtų nudeginti augalų.

Atkreipkite ypatingą dėmesį į kaimynystę:

• Venkite sodinti hortenzijas šalia medžių ir aukštų krūmų, nes jų šaknų sistema yra gana plati. Dėl to šaknys gali susipainioti ir gėlėms trūks drėgmės (medžiai ir dideli krūmai išsiurbs visą drėgmę).
• Hortenzijos nemėgsta agresyvių kaimynų, todėl venkite jų sodinti šalia paparčių (ypač stručio paparčio), dėmėtosios puriosios žolės, svogūninės svidrės ir panašių augalų.
• Geriausi hortenzijų kompanionai yra alyvos, spirėjos ir sodinės jazminai. Jos nekonkuruoja tarpusavyje dėl maistinių medžiagų poreikio ir nėra jautrios toms pačioms ligoms bei kenkėjams.

Į kokį dirvožemį turėčiau sodinti?

Šarminiai ir neutralūs dirvožemiai hortenzijoms netinka, nes juose atsiranda chlorozė, sulėtėja augimas, o žiedai tampa pernelyg blyškūs. Todėl dirvožemis turi būti rūgštus; optimalus pH svyruoja nuo 6,5 iki 7,0.

Kiti augalų derliaus pasirinkimai – koks dirvožemis turėtų būti:

• kvėpuojantis;
• laisvas;
• nusausintas;
• gausu organinių medžiagų;
• lengva.

Dirvožemio ir sodinimo duobės paruošimas

Dirvą ir sodinimo duobes paruoškite bent dvi savaites prieš sodinant daigus. Svarbu laikytis tam tikros sekos:

1. Apžiūrėkite plotą ir pašalinkite visas šiukšles, senus lapus, šakas ir kitus daiktus. Vėliau pašalinkite visas piktžoles ar jų liekanas – geriausia su šaknimis.
2. Dirbkite kastuvu, iškasdami jį iki vieno durtuvo gylio.
3. Išlyginkite paviršių grėbliu arba sodo mentele. Įsitikinkite, kad dirvoje nėra didelių grumstų.
4. Iškaskite sodinimo duobes. Optimalus atstumas tarp augalų yra 70–100 cm žemoms veislėms ir 120–150 cm aukštoms veislėms. Gylis ir skersmuo turėtų būti maždaug 50 cm. Tačiau jei daigas turi šaknų gumulą, plotą padidinkite 10–20 cm.
5. Apdorokite pašalintą žemę. Tam lygiomis dalimis sumaišykite žemę su gerai perpuvusiu kompostu/humusu, aukštapelkėmis durpėmis ir smėliu. Norėdami gauti reikiamų maistinių medžiagų, įpilkite 2 šaukštus kalio sulfato, 4 šaukštus superfosfato ir 1,5–2 šaukštus karbamido.
   
6. Užpildykite duobę šiuo dirvožemio mišiniu ir uždenkite plastikine plėvele, kad dirvožemis būtų visiškai prisotintas visomis medžiagomis.

Taip pat galite naudoti modernesnius sodinimo mišinius pagal instrukcijas – „Bona Forte Premium“ vazoninį dirvožemį hortenzijoms.

Žingsnis po žingsnio hortenzijų sodinimas

Sodinant atkreipkite ypatingą dėmesį į sodinuko įrengimą ir kitus svarbius veiksmus:

1. Atidarykite skyles ir išimkite dirvožemio mišinį.
2. Dezinfekuokite sienas ir dugną purškiant Fitosporin tirpalu.
3. Įpilkite nedidelį drenažo sluoksnį (akmenų, žvyro, skaldos).
4. Įpilkite substrato iki 1/3 skylės tūrio.
5. Daigą pastatykite centre. Jei tai uždarų šaknų augalas, padarykite nedidelę įdubą žemėje; jei atviras šaknis, suformuokite kauburėlį. Laikykite sodinamąją medžiagą už stiebų ir tolygiai išdėstykite.
   
6. Šaknų sistemą išskleiskite į šonus. Darykite tai kuo atsargiau, kad nenulaužtumėte ūglių ir pagrindinės šaknies.
   
7. Pradėkite palaipsniui pilti žemės mišinį, užtikrindami, kad jis įsiskverbtų tarp visų šaknų ir visiškai užpildytų erdvę. Norėdami tai padaryti, galite jį lengvai sutankinti rankomis.
   
8. Likusį substratą įberkite taip, kad šaknies kaklelis būtų viename lygyje su paviršiumi arba 1–2 cm žemiau. Neįkaskite per giliai, nes tai skatins puvimą.
9. Laistykite dirvą šiltu, nusistovėjusiu vandeniu. Vienam krūmui įpilkite nuo 9 iki 12 litrų.
   
10. Nedelsdami mulčiuokite kamieno plotą. Tai padeda ilgą laiką palaikyti norimą drėgmės lygį ir sumažina piktžolių augimo bei kenkėjų užkrėtimo riziką. Geriausias hortenzijoms pasirinkimas yra organinis mulčias – šiaudai, susmulkinta medžio žievė, mėšlas, pjuvenos ir panašios medžiagos.

Auginimas iš sėklų – ypatybės

Generatyvinis hortenzijų sodinimo metodas ne visada išsaugo veislės savybes, todėl dažniausiai jis naudojamas naujoms veislėms kurti. Auginimo procesas trunka ilgai, bet paprastai atrodo taip:

• Į indą pilamas maistinis substratas. Jį sudaro 4 dalys lapų pelėsio, 2 dalys durpių dirvožemio ir 1 dalis smėlio.
• Sėklos išbarstomos ant paviršiaus ir tada apibarstomos tuo pačiu substratu.
• Toliau paviršių reikia apipurkšti šiltu vandeniu iš purškimo buteliuko ir nedelsdami uždengti stikline arba plastikine plėvele.
• Tada konteineris dedamas į kambarį, kurio temperatūra yra 14–20 laipsnių Celsijaus. Daigai pasirodys per 30–50 dienų, tačiau per šį laiką stiklą reikės dažnai atidaryti vėdinimui ir laistymui.
• Daigus reikia du kartus persodinti į atskirus konteinerius.

Priežiūra po sodinimo

Pirmą mėnesį po hortenzijų pasodinimo svarbu kruopščiai prižiūrėti sodinukus. Norėdami tai padaryti, tiesiog atlikite šiuos veiksmus:

• Vanduo periodiškai. Jei reikia, užtikrinkite, kad dirvožemis niekada neišdžiūtų, bet nebūtų per daug užmirkęs. Jei dirvožemis neutralus arba šiek tiek rūgštus, į vandenį galite įpilti nedidelį kiekį citrinos rūgšties (maždaug 20 g 10 litrų vandens).
• Atlaisvinkite ir ravėkite. Šios procedūros atliekamos iškart po laistymo. Kuo dažniau purenama dirva, tuo daugiau deguonies gauna šaknų sistema, todėl greičiau įsišaknija.
• Pašaras. Rudenį sodinant tai nebūtina, bet pavasarį – būtina. Kadangi krūmai turi greitai įsišaknyti, reikalingos kalio ir fosforo trąšos. Pirmosios stiprina imuninę sistemą ir sintetina baltymus, o antrosios skatina šaknų augimą.
  Net jei sodinimas buvo atliktas pavasarį, neturėtumėte naudoti azoto trąšų - tai tik padidins žaliąją masę, o tai nepageidautina pirmąjį mėnesį po pasodinimo.

Hortenzijų sodinimas lauke nėra itin sudėtingas. Svarbiausia – griežtai laikytis specialistų ir patyrusių sodininkų rekomendacijų. Nepamirškite atsižvelgti į konkrečios hortenzijų rūšies ir veislės reikalavimus, tačiau tai labiau taikoma vėlesniam auginimui nei sodinimui.

Dažnai užduodami klausimai