Tinkamas pelargonijų formavimas žiepinant ir genint yra raktas į jų tvirtą sveikatą, patrauklią formą ir gausų žydėjimą. Pavasarį šios procedūros skatina aktyvų augimą ir žiedpumpurių formavimąsi, o rudenį padeda paruošti augalą ramybės periodui ir atsinaujinimui. Laikydamiesi šių paprastų rekomendacijų, išlaikysite savo augalą puikios būklės.
Kodėl genėjimas yra būtinas?
Genėjimas yra svarbi pelargonijų priežiūros dalis, būtina pašalinti senus stiebus ir patrumpinti ilguosius ūglius. Tinkamas genėjimas skatina vešlių žiedstiebių formavimąsi ir gražią augalo formą. To nepadarius, nukrenta apatiniai lapai, atsiveria šakos ir prarandamas dekoratyvinis patrauklumas.
Be vainiko ir ūglių formavimo, ši procedūra turi ir nemažai privalumų:
- skatina gausų ir ilgalaikį žydėjimą;
- suteikia augalui kompaktišką formą;
- gerina medžiagų apykaitą;
- ruošia pelargoniją žiemai;
- pagerina aeraciją ir jautrumą šviesai;
- yra profilaktinė priemonė nuo ligų.
Kas yra žiupsnelis?
Viršūninio pumpuro pašalinimas, vadinamas suspaudimu, skatina šoninių ūglių vystymąsi. Šis metodas skatina tankios karūnos formavimąsi ir dėl to gausesnį žydėjimą.
Mažiems augalams ši procedūra atliekama rankiniu būdu arba naudojant specialius manikiūro įrankius.
Genėjimo ypatybės
Šis augalas yra mėgstamas daugelio sodininkų. Nepaisant nereikalaujančios daug priežiūros, jam reikia tinkamos priežiūros, kurios raktas yra genėjimas. Šiai procedūrai reikia kruopštaus požiūrio.
Pavasaris
Žiemą pelargonijos gali prarasti dalį lapijos – tai priklauso nuo priežiūros ir veislės. Lėtai augančios veislės paprastai gerai išgyvena žiemą ir joms gali nereikėti pavasarinio genėjimo. Zoninės pelargonijos, kurioms būdingas intensyvesnis augimas, iki pavasario gali prarasti savo dekoratyvinį patrauklumą, tačiau tai lengvai ištaisoma genint.
Pavasarį pašalinkite ūglius, kurie užgriūva krūmo centrą, taip pat pernelyg ilgas, kreivas ir senas šakas. Genėjimas skatina miegančių pumpurų pabudimą, užtikrina greitą ir tolygų augimą, todėl krūmas tampa vešlus ir patrauklus.
Subrendusių pelargonijų krūmų genėjimas
Subrendusiems pelargonijų egzemplioriams rekomenduojamas intensyvesnis vainiko formavimo metodas. Šis procesas apima sumedėjusių ir didelių stiebų trumpinimą.
Genint, kiekvienoje šakoje išsaugomi trys–penki miegantys pumpurai, iš kurių vėliau išaugs nauji ūgliai. Nupjauti stiebai gali būti naudojami dauginimui, todėl išauga jauni augalai.
Jaunų krūmų genėjimas
Ši procedūra padeda suformuoti kompaktišką ir vešlų krūmą, skatina aktyvų šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Geriausia šį procesą pradėti ankstyvuoju augalo augimo ciklo etapu.
Kodėl jaunas pelargonijas reikia genėti?
- kad augalas netemptųsi į viršų, o formuotų stiprius šoninius ūglius;
- užmegzti daugiau žiedpumpurių;
- pagerinti oro cirkuliaciją krūmo viduje ir sumažinti ligų riziką.
Pirmasis genėjimas arba žiupsnelis atliekamas, kai daigas turi 4–6 tikruosius lapus. Pagrindinio ūglio viršūnės žiupsnelis skatina šoninių stiebų augimą. Vėliau krūmą galima formuoti pagal pageidavimą, atsižvelgiant į norimą formą ir tankumą.
Senų, niekada nesusiformavusių pelargonijų genėjimas
Šio tipo augalai dažnai turi plikalapius stiebus, dažnai be lapų. Suformuoti juos į vešlų krūmą yra sudėtinga užduotis. Tokiais atvejais rekomenduojama augalą peršakninti ir sugnybti jaunus ūglius, kad būtų sukurta norima forma.
Seną krūmą galima radikaliai nugenėti, paliekant tik trumpus stiebus (5–10 cm) virš žemės. Jei iš apačios išdygsta nauji ūgliai, leiskite jiems augti ir nugnybkite galiukus, kad paskatintumėte šakojimąsi. Tai suteiks pelargonijai galimybę atsinaujinti.
Šiuolaikinių pelargonijų veislių genėjimas
Kiekviena pelargonijų veislė turi savo unikalų augimo modelį. Kai kurios natūraliai suformuoja vešlius krūmus, o kitoms reikia reguliariai formuoti, nuspausdami galiukus, kad paskatintumėte šakojimąsi.
Zoninės pelargonijos, priklausomai nuo jų dydžio, skirstomos į tris pagrindines kategorijas:
- standartinis (30–60 cm);
- nykštukas (12,5–20 cm);
- miniatiūrinis (10–12,5 cm).
Miniatiūrinės ir kai kurios žemaūgės veislės paprastai pačios suformuoja kompaktiškus krūmus. Miniatiūrinės zoninės pelargonijos gali išgyventi be genėjimo 2–3 metus, joms tereikia persodinti pavasarį arba pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį.
Suspaudimo ypatybės
Kad procedūra būtų sėkminga, labai svarbu naudoti sterilius, aštrius instrumentus, iš anksto apdorotus alkoholiu, kad būtų sumažinta augalo pažeidimo rizika. Prieš pradėdami procedūrą, kruopščiai nusiplaukite ir dezinfekuokite rankas, kad išvengtumėte infekcijos.
Laikykitės taisyklių:
- Rankiniu būdu spaudžiant, venkite per stipriai traukti ūglius, kad nepažeistumėte šaknų sistemos. Po genėjimo augalui suteikite pakankamai saulės šviesos, kad paskatintumėte greitą stiprių, sveikų naujų ūglių augimą.
- Nupjaukite visus į vidų augančius ūglius, kad išvengtumėte per didelio tankumo ir užtikrintumėte tinkamą oro cirkuliaciją. Jei dėl nepakankamo apšvietimo tarp lapų yra didelis tarpas, patrumpinkite ūglį šiek tiek virš lapo.
- Jei radote sergančių ūglių, nupjaukite juos kartu su dalimi stiebo.
Standartinio augalo formavimas iš krūmo
Standartinės pelargonijos yra maži, maždaug iki 1 m aukščio užaugantys medeliai, kurių lapija ir žiedai susitelkę viršūnėse. Ne kiekviena veislė tinka šiai formai. Rinkitės tvirtus egzempliorius su stipriais, stačiais stiebais. Pašalinkite visus šoninius ūglius ir pasirūpinkite augalo atramomis.
Kai augalas pasieks norimą aukštį (neviršijantį 1 m), jį nugnybkite: senesnius ūglius patrumpinkite po pirmojo pumpuro, o jaunus – po ketvirtojo. Žydėjimo galima tikėtis tik kitą sezoną po genėjimo.
Žingsnis po žingsnio instrukcijos
Norint teisingai sugnybti augalą, pirmiausia atidžiai apžiūrėkite viršutinius ūglius ir nustatykite didžiausią augimo pumpurą. Šio pumpuro pašalinimas skatina šoninių ūglių vystymąsi ir neleidžia pelargonijai augti aukštai.
Pagrindinis pelargonijų genėjimo tikslas – praretinti vainiką ir sukurti gražų, sveiką krūmą. Pašalinkite visus į vidų augančius ūglius, nes jie apkrauna augalą ir trukdo oro cirkuliacijai. Palikite tik tuos, kurie auga į išorę.
Laikykitės taisyklių:
- Padarykite įpjovimus lapo mazge.
- Kad išvengtumėte puvimo ir infekcijos, apdorokite nupjautas vietas: pabarstykite aktyvuotos anglies milteliais, cinamonu arba sutepkite briliantine žaluma.
- Po procedūros augalui reikia azoto trąšų – jas patręškite po kurio laiko, kai krūmas pradeda augti.
Ką daryti iškart po genėjimo?
Šiam augalui reikia kruopščios priežiūros. Visų pirma, užtikrinkite jam kuo daugiau šviesos, vengdami tiesioginių saulės spindulių. Mėnesį palaikykite augalą ant palangės, o tada perkelkite jį arčiau lango. Ideali temperatūra yra kambario temperatūra.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Laistykite saikingai, nupildami vandens perteklių iš lėkštutės. Geriau laistyti po vandeniu, nei leisti vazonui permirkti.
- Persodinkite kartą per trejus metus, vengdami derinti su genėjimu.
- Pelargoniumas teigiamai reaguoja į tręšimą: pavasarį, po genėjimo, naudokite azoto trąšas, o vėliau fosforo-kalio trąšas, kad susidarytų vešli karūna.
Kaip skatinti šakojimąsi ir pasiekti gausų žydėjimą?
Pradėkite formuoti krūmą, kai jis jaunas. Nusukite ūglių galiukus virš ketvirto–šešto lapo, kad paskatintumėte šoninių šakų vystymąsi. Pavasarį, vasarį arba kovą, per žiemą ištįsusius stiebus apkirpkite maždaug trečdaliu jų ilgio. Venkite genėti rudenį, nes tai susilpnins augalą prieš ramybės periodą.
Kiti renginiai:
- Pašalinkite išblukusius žiedynus. Tai padės išsaugoti augalo energiją naujų pumpurų, o ne sėklų formavimuisi.
- Užtikrinkite pakankamą apšvietimą. Jei šviesos nepakanka, ūgliai ištįs, lapai sumažės, o žydėjimas susilpnės arba visiškai sustos. Tačiau vidurdienį geriausia lapus saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad nenudegtų.
- Stebėkite laistymą. Pelargonijos nemėgsta stovinčio vandens, tačiau per sausas dirvožemis taip pat neigiamai veikia žydėjimą. Laistykite, kai išdžiūsta viršutiniai 2–3 cm dirvožemio. Vasarą laistykite 2–3 kartus per savaitę, žiemą – maždaug kas 7–10 dienų.
Dažnos klaidos
Pelargonijų genėjimas yra paprasta procedūra, tačiau ji reikalauja kruopštumo ir kelių taisyklių laikymosi. Tinkamai pasirinkus, rezultatai maloniai nustebins. Tačiau pradedantieji dažnai daro klaidų, kurios gali lemti augalo mirtį.
Dažniausiai pasitaikantys spąstai išvardyti žemiau:
- Staigus sulaikymo sąlygų pasikeitimas. Jei pelargonija visą vasarą augo lauke, pavyzdžiui, balkone ar ant palangės, prieš rudenį genėdami leiskite jai prisitaikyti prie vidaus sąlygų.
Pats genėjimas yra didelis stresas, o kartu su staigiais temperatūros ir drėgmės pokyčiais jis gali pakenkti augalui. Geriausia palaukti kelias dienas po įnešimo į vidų, kad augalas priprastų prie naujų sąlygų. - Nesterilių instrumentų naudojimas. Prieš genėdami kruopščiai dezinfekuokite visus įrankius, o po to juos nuvalykite ir nusausinkite. Šio žingsnio ignoravimas gali sukelti augalo infekciją per įpjovimus – infekcija greitai prasiskverbia į audinius ir sukelia ligas, kurios pažengusiais atvejais gali lemti augalo mirtį.
- Neteisingas laistymo režimas po genėjimo. Po gilaus rudens genėjimo kai kurie sodininkai pradeda gausiai laistyti augalą, klaidingai manydami, kad tai pagreitins atsigavimą. Tačiau drėgmės perteklius šiuo laikotarpiu yra tiesioginis kelias į šaknų puvinį ir grybelinių ligų, ypač juodosios kojos, vystymąsi.
Klausimai ir atsakymai apie pelargonijų spaudimą
Pelargonijų žiupsnelis pradedantiesiems sodininkams kelia daug klausimų. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys klausimai su aiškiais ir praktiškais atsakymais.
Kodėl reikia žiupsnuoti pelargoniją, net jei ji gerai auga?
Žnyplės yra ne tik būdas padaryti augalą patrauklesnį, bet ir svarbi priemonė jo sveikatai bei harmoningam vystymuisi palaikyti. Pelargonijoms būdingas reiškinys, vadinamas viršūniniu dominavimu: viršūninis ūglis išskiria auksinus – fitohormonus, kurie slopina šoninių pumpurų augimą.
Nespaudžiant, krūmas pailgėja, tampa vienastiebis su retais šakotais kraštais, o apatinė dalis tampa plika. Pašalinus ūglio viršūnę, nukreipiami augimo hormonai, aktyvuojant miegančius pumpurus lapų pažastyse. Dėl to augalas įgauna kompaktišką formą, tampa tankesnis, geriau vėdinamas ir yra mažiau jautrus ligoms.
Kada tiksliai reikėtų pirmą kartą suspausti auginį?
Optimaliausias laikas yra tada, kai įsišaknijęs auginys pasiekia 12–15 cm aukštį ir jau turi bent 2–3 poras pilnaverčių lapų. Tai reiškia, kad augalas sėkmingai prisitaikė ir gali atlaikyti nedidelį stresą nepakenkdamas savo augimui.
Ar galima suspausti auginį, jei ant jo jau pradėjo augti žiedstiebis?
Taip, nugnybti auginį su išdygusiu žiedkočiu yra ne tik įmanoma, bet ir būtina – tai laikoma geriausiu būdu užauginti stiprų, gerai išsišakojusį krūmą. Žiedkočio atsiradimas jauname augale dažnai rodo palankias sąlygas, o ne tikrąjį pasirengimą žydėti.
Pašalinus žiedkotį kartu su viršūne, galima nukreipti išteklius šaknų ir šoninio augimo skatinimui. Toks metodas ne tik apsaugo augalą nuo išsekimo, bet ir padeda suformuoti tinkamą krūminę struktūrą.
Kas nutiks, jei visai nespaudysi?
Augalas vystysis kaip vienas ilgas ūglis su vienu žiedu viršuje. Dėl to krūmas lieka nešakotas, pailgėja, praranda kompaktiškumą ir stabilumą, jam reikalinga atrama. Žydėjimas apsiriboja viršūne, sumažėja dekoratyvinis efektas, o lapai tampa reti ir silpni.
Reguliarus žiupsnelis smarkiai pakeičia augalo formą. Viršūnės pašalinimas skatina šoninių pumpurų atsiradimą, padidina šakojimąsi ir skatina žiedkočių formavimąsi per visą ūglių ilgį.
Kiek lapų reikia palikti smeigiant, kad krūmas sėkmingai išsišakotų?
Svarbu palikti bent du ar tris mazgus su stipriais, sveikais lapais. Jie atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir gyvybiškai svarbią funkciją – užtikrina fotosintezę ir padeda augalui atsigauti.
Kuo labiau išsivysčiusių lapų lieka po suspaudimo, tuo geriau vystysis krūmas – iš apatinių pažastų formuojasi šoniniai ūgliai, o likę lapų lapai aktyviai maitina augalą, skatindami spartų augimą.
Ar man reikia suspausti tik vieną kartą, ar procedūrą reikia pakartoti?
Antras žiupsnelis praėjus 3–4 savaitėms po pirmojo padeda suformuoti antrą ūglių pakopą ir sukurti tankią, harmoningą karūną. Šis metodas ypač efektyvus augalams, auginamiems vazonuose ar konteineriuose.
Pakartotinai žiupsnykite tik tada, kai augalas gauna pakankamai šviesos ir aktyviai auga. Šviesos, maistinių medžiagų ar drėgmės trūkumas nesukels šakų, o ūglių plonėjimo ir pailgėjimo.
Ką daryti su nugenėtais ūgliais? Ar juos galima įšaknydinti?
Tai išties optimalus pelargonijų dauginimo auginiais būdas. Tinkami auginiai yra 5–7 cm ilgio, su vienu tarpubambliu ir 1–2 subrendusiais lapais. Nupjovus, leiskite auginiams džiūti 12–24 valandas, kad žaizdos užgytų ir sumažėtų substrato puvimo rizika.
Tada sodinkite juos į drėgną, purią durpių žemę – geriausia su mikorize arba į ją įterptų šaknų stimuliatorių. Toks metodas pagreitina sveikų ir stiprių augalų formavimąsi ir sutaupo laiko dauginant kolekciją.
Kaip žinoti, ar žiupsnelis suveikė?
Procedūros sėkmę galima nustatyti pagal naujų ūglių atsiradimą lapų pažastyse – jie paprastai tampa matomi per 5–10 dienų. Šie jauni ūgliai sparčiai vystosi, tampa savarankiškais augimo taškais, rodančiais miegančių pumpurų pabudimą ir aktyvų šakojimąsi.
Kaip teisingai sugnybti įsišaknijusį, bet vis dar mažą krūmą?
Pjūvį padarykite tiesiai virš antro arba trečio mazgo, palikdami 2–3 lapų sluoksnius. Svarbu nepersistengti – augalui reikia išlaikyti bent du sveikus lapus, kad jis visiškai atsigautų.
Po šios procedūros augalą reikia aprūpinti ryškia, netiesiogine šviesa ir apsaugoti nuo skersvėjų. Laistykite, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžiūsta, vengdami per didelio drėgmės kiekio. Per 7–14 dienų suaktyvės šoniniai pumpurai, išdygs nauji ūgliai, o krūmas sustorės.
Kaip genėti pelargonijos motininį krūmą, kad jis atsinaujintų?
Ant kiekvieno ūglio palikite 2–3 sveikus mazgelius – juose vystysis nauji ūgliai. Maždaug 10–12 cm aukščio kelmas leidžia augalui tolygiai paskirstyti maistines medžiagas tarp kelių augimo taškų, o ne sutelkti jas vienoje viršūnėje.
Šis metodas puikiai tinka pavasariniam kambarinių pelargonijų kolekcijos atnaujinimui arba ruošiant daug auginių dauginimui.
Kodėl spaudimas ne visada veikia?
Procedūra gali būti neefektyvi dėl kelių priežasčių. Dažniausiai tai lemia neišsivysčiusi šaknų sistema, nepakankamas apšvietimas arba per aukštas pjūvis, dėl kurio stiebe lieka mažai mazgų.
Jei įsišaknijęs auginys vis dar silpnas, augalas negalės skatinti šoninio augimo dėl išteklių stokos. Norint sėkmingai prispausti, pelargoniumas turi turėti bent 2–3 pilnaverčius lapus ir stiprią šaknų sistemą.
Ar galima žnyplavimą pakeisti genėjimu?
Genėjimas yra veiksminga alternatyva žnyplėms, ypač senesnėms ar ilgoms kambarinėms pelargonijoms. Skirtingai nuo žnyplėjimo, genėjimas leidžia visiškai atnaujinti krūmą, vienu metu suaktyvinant kelis ramybės būsenos pumpurus ir sukuriant kompaktišką augalą su daugybe jaunų ūglių.
Pelargonijos yra vienas populiariausių kambarinių augalų, mėgstamas dėl ryškių žiedų ir dekoratyvios lapijos. Norint, kad augalas džiaugtųsi vešliu, tankiu krūmu ir gausiu žydėjimu, svarbu tinkamai suformuoti jo karūną. Pavasarį ir rudenį ypač svarbu genėti ir karpyti, nes tai padeda nukreipti augalo energiją šoninių ūglių vystymuisi ir žiedpumpurių formavimuisi.