Violetinis bijūnas priklauso medžių bijūnų grupei ir dėl savo unikalios spalvos atrodo labai neįprastai. Ši veislė ne tik graži pati savaime, bet ir plačiai pritaikoma kraštovaizdžio dizaine, harmoningai derinant su įvairiomis gėlėmis ir sodo augalais.
Veislės aprašymas
Violetinį bijūną išvedė rusų selekcininkai, kryžmindami kelias medžių rūšis. Šis darbas lėmė gražų, dvižydį, sausrai atsparų, vešlų ir gražų bijūną.
Trumpas purpurinio bijūno aprašymas:
- Krūmai – aukštas, stiprus ir plačiai išsikerojęs. Vainikas sferinis, suformuotas iš daugybės gerai lapuotų šakų. Augalo aukštis – 1–1,2 m.
- Stiebai - lankstus, žalsvai rudos spalvos, lygus liesti.
- Lapai — dideli, ryškiai žali, su dantytais, pjūkliškais kraštais, sudaryti iš trijų plokštelių, padengtų marmuriniu raštu. Ant lapų aiškiai matomos gyslos, tiek šoninės, tiek centrinės.
- Pumpurai — dideli, ryškiai violetiniai, su aksominiais žiedlapiais. Centras geltonas. Žiedlapių daug ir, kaip ir visų dryžuotų veislių, jie išsidėstę eilėmis. Žiedai siekia 25 cm skersmenį.
Ši veislė pasižymi dideliu atsparumu šalčiui – nuo -34 °C iki -29 °C.
Žydėjimo laikas ir ypatybės
Žydėjimas prasideda birželio pradžioje. Krūmas pasiekia dekoratyviausią išvaizdą. Ant kiekvieno stiebo vienu metu susidaro keli pumpurai. Jie gali būti pavieniai arba susitelkę į žiedynus.
Žiedai skleidžia malonų, sodrų kvapą su saldumo užuominomis. Iki liepos vidurio žiedai pamažu nubyra. Vidutinis vieno žiedo žydėjimo laikas yra 12–14 dienų. Violetinis bijūnas žydi gražiai, ilgai ir gausiai.
Naudojimo atvejai
Purpurinis bijūnas yra labai dekoratyvus ir idealiai tinka auginti privačiuose soduose. Ši veislė gali būti naudojama įvairiuose kraštovaizdžio dizainuose.
Taikymo parinktys:
- Alpinariumai. Išskirtinis alpinių sodų bruožas – apvadų akmenys. Jų pakraščiuose purpurinį bijūną galima sodinti kartu su žemaūgiais tujomis. Prie jo taip pat dera astrai ir kadagiai.
- Monoflora. Paprastai juose sodinamos tos pačios šeimos gėlės. Violetiniai bijūnai ypač gerai dera su baltomis, baltai rožinėmis ir alyvinėmis veislėmis.
- Daugiapakopė gėlių lova. Gėlės parenkamos pagal jų aukštį. Žemos gėlės – medetkos, našlaitės, petunijos ir narcizai – sodinamos priekyje. Aukštesni augalai – vilkdalgiai, kvapieji gvazdikai, ramunės ir žydintys žiedai – sodinami už jų. Violetiniai bijūnų krūmai gali būti pirmos ir antros eilių fonas.
Violetinė veislė dažnai randama parkų zonose ir aikštėse, dirbtinių tvenkinių ir ežerų pakrantėse.
Privalumai ir trūkumai
Prieš sodinant purpurinį bijūną, rekomenduojama įvertinti visus jo privalumus ir trūkumus. Ši veislė gali netikti jūsų poreikiams.
Žemės ūkio technologijos ypatybės
Purpurinį bijūną auginti gana lengva, tačiau reikia atsižvelgti į keletą dalykų.
- ✓ Dirvožemio pH turėtų būti nuo 6,0 iki 7,0, kad maistinės medžiagos būtų optimaliai įsisavinamos.
- ✓ Drenažas reikalingas siekiant išvengti vandens sąstingio ir šaknų puvinio.
Augančios savybės:
- Purpurinis bijūnas geriausiai auga saulėtose vietose arba daliniame pavėsyje.
- Sodinimas atliekamas balandžio-gegužės arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
- Optimalūs dirvožemiai yra derlingi, priemolio, laidūs vandeniui ir orui, šiek tiek rūgštūs. Šis bijūnas gerai auga beveik bet kuriame dirvožemyje, išskyrus podzolinius ir užmirkusius dirvožemius.
- Sodinant tarp augalų išlaikykite 150–200 m atstumą. Sodinimo duobė turi būti 40 cm gylio. Svogūnėliai sodinami aukštyn kojomis. Pasodintus svogūnėlius užberkite žemėmis, sandariai suspauskite ir gausiai palaistykite.
- Laistyti reikia saikingai ir reguliariai. Žydėjimo laikotarpiu laistykite gausiai. Didžiausias vandens kiekis vienam krūmui per vieną laistymą yra 5 litrai.
- Tręšimas atliekamas reguliariai, gausiai papildant organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis.
- Regionuose, kuriuose žiemos švelnios, svogūnėlių kasti nereikia. Tiesiog užberkite krūmą žemėmis, tada uždenkite keliais sluoksniais džiuto, o tada – plastikine plėvele.
- × Venkite laistyti karštu paros metu, kad nenudegtų lapai.
- × Venkite perlaistyti dirvą, nes tai gali sukelti grybelines ligas.
Violetiniai bijūnai daugiausia dauginami svogūnėliais. Rekomenduojama sodinamąją medžiagą pirkti tik iš patikimų tiekėjų. Violetinis bijūnas vienoje vietoje gali augti ir žydėti daugiau nei 20 metų.
Atsparumas ligoms ir kenkėjams
Violetinis bijūnas yra labai atsparus ligoms, tačiau jei žemės ūkio praktika yra netinkama ir augimo sąlygos nepalankios, krūmus gali paveikti virusai, bakterinės ir grybelinės infekcijos, o augalą taip pat gali užpulti vabzdžiai kenkėjai.
- ✓ Lipnios apnašos atsiradimas ant lapų rodo amarų užkrėtimą.
- ✓ Staigus žiedų vytimas, kai lapai sveiki, gali būti verticiliozės vytimo požymis.
Violetinį bijūną dažniausiai paveikia:
- Verticillium vytulys. Liga pasireiškia žydėjimo laikotarpiu. Užsikrėtus žiedai atrodo sveiki, bet stiebai ir lapai nuvysta. Rekomenduojama augalą sunaikinti ir dirvą dezinfekuoti formalinu.
- Lapų dėmėtligė. Lapus pažeidžia grybelis, atsiranda rudos dėmės. Apdorojimas 1 % Bordo mišiniu padeda išvengti šios problemos.
- Skruzdėlės. Jei šie vabzdžiai laiku neatbaidomi, jie pradeda siurbti saldžias sultis iš žiedpumpurių. Skruzdėlėms naikinti naudojami repelentai.
- Amarai. Šie maži vabzdžiai siurbia sultis iš lapų ir žiedkočių. Nedidelį užkrėtimą galima gydyti muilo tirpalu. Esant dideliam užkrėtimui, krūmus reikia purkšti „Actellic“ arba panašiais insekticidais.
Purpurinis bijūnas yra išties universali veislė, kuri lengvai papildys bet kokį sodą. Šiai gėlei reikia mažai priežiūros, o svarbiausia, dėl didelio atsparumo šalčiui ją galima auginti net ir atšiauraus klimato regionuose.