Bijūnai kiekvieną sezoną džiugina savo ryškiais, vešliais žiedais. Tačiau kartais sodininkai susiduria su nemalonia problema: bijūnų pumpurai pradeda džiūti arba garbanotis, nevisiškai išsiskleidžia. Tai ne tik sugadina augalo dekoratyvią išvaizdą, bet ir sumažina žiedų derlių. Yra daug galimų priežasčių, tačiau sprendimai yra visiškai įmanomi.
Pagrindinės pumpurų džiūvimo priežastys
Yra daug priežasčių, kodėl pumpurai pradeda džiūti dar nespėję prasiskverbti. Tai gali būti dėl aplinkos sąlygų, priežiūros klaidų ar augalų ligų.
Drėgmės trūkumas
Pumpuravimo laikotarpiu, kuris bijūnams paprastai būna gegužės–birželio mėnesiais, augalui reikia daugiau drėgmės. Šiuo metu formuojasi žiedpumpuriai, todėl dėl vandens trūkumo jie gali išdžiūti arba nukristi.
Subrendę krūmai su vešlia lapija yra ypač jautrūs dirvožemio išdžiūvimui. Kad palaikytų aktyvius fiziologinius procesus ir užtikrintų visapusišką žydėjimą, bijūnus reikia reguliariai ir gausiai laistyti.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Optimalus režimas yra kartą per 7–10 dienų, po kiekvienu krūmu laistyti 20–30 litrų vandens.
- Laistykite šaknis, atsargiai, kad nenuplautumėte dirvožemio ir nesušlapintumėte lapų, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Perteklinės azoto trąšos
Azoto trūkumas neigiamai veikia bijūnų žydėjimą. Azotas skatina vegetatyvinį augimą, pirmiausia lapų ir ūglių vystymąsi, o pumpurų formavimasis ir žiedų užsimezgimas yra antraeilės augalo užduotys.
Dėl to krūmas atrodo vešlus ir žalias, bet žydi labai silpnai arba visai nežydi. Be to, per daug tręšiant azotu, pumpurai dažnai nudžiūsta neišsiskleidę arba netinkamai išsivysto.
Šis disbalansas ypač pavojingas aktyvaus pumpuravimosi laikotarpiu. Norint išvengti šios problemos, svarbu išlaikyti teisingą trąšų santykį, kaitalioti azotą su fosforu ir kaliu bei atsižvelgti į augalo vystymosi stadiją.
Grybelinės ligos
Botrytis, dar žinomas kaip pilkasis puvinys, yra viena iš labiausiai paplitusių bijūnus pažeidžiančių grybelinių ligų. Ją sukelia grybelis Botrytis cinerea, kuris sukelia įvairių augalo dalių puvimą, ypač esant didelei drėgmei.
Ši liga ypač pavojinga bijūnams, nes grybelis gali plisti iš paveiktų ūglių į šaknų sistemą, sukeldamas augalo puvimą ir mirtį.
Ligos požymiai:
- ant pumpurų ir žiedlapių atsiranda rudų dėmių, kurios palaipsniui didėja;
- žiedlapiai padengti būdingu pilku pūkuotu apnašu - grybelio sporomis;
- stiebai ir lapai pradeda juoduoti ir pūti, ypač tose vietose, kur jie liečiasi su dirvožemiu;
- Pažeisti pumpurai dažnai nudžiūsta ir neatsidaro.
Kenkėjai
Nematodai yra mikroskopiniai apvalieji kirminai, kurių ilgis siekia 0,6–1 mm ir kurie gali padaryti didelę žalą bijūnams, puldami augalų šaknis, stiebus ir lapus. Ant augalų dažniausiai aptinkami dviejų tipų nematodai:
- tulės (Meloidogyne spp.) – paveikti šaknų sistemą;
- lapinės (Aphelenchoides spp.) – pažeisti antžemines augalo dalis.
Lapinės nematodos yra ypač pavojingos, nes jų simptomus dažnai galima supainioti su botryčio simptomais.
Lapinių nematodų užkrėtimo požymiai bijūnuose:
- Ant lapų atsiranda netaisyklingų dėmių, kurios galiausiai paruduoja ir išdžiūsta. Dėmės paprastai yra tarp lapo gyslų, palaipsniui didėja ir sukelia lapo audinio džiūvimą.
- Dėl stipraus užkrėtimo pumpurai išdžiūsta ir sulėtėja augimas. Tai pasireiškia juodomis, pūvančiomis dėmėmis ant žiedų, o aplinkiniai sveiki žiedlapiai gali likti nepažeisti.
- Pumpurai gali išdžiūti bet kuriame vystymosi etape; kartais jie žydi, bet žiedai deformuojasi.
Šviesos trūkumas
Bijūnams reikia gero apšvietimo, kad žydėtų gausiai ir sodriai – optimalu, kad jie gautų bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Nepakankamai šviesos, ypač jei augalai auginami daliniame pavėsyje arba šešėlyje, sulėtėja pumpurų formavimasis, o patys žiedai tampa mažiau ryškūs ir mažesni.
Esant prastam apšvietimui, bijūnai gali visai nežydėti arba išauginti retus, silpnus žiedus, o lapija vystysis žiedų sąskaita. Todėl rinkdamiesi sodinimo vietą, rinkitės atviras, gerai apšviestas vietas, kur augalus didžiąją dienos dalį apšvies saulė.
Vėlyvos šalnos
Pavasario šalnos ir staigūs atšalimai kelia rimtą grėsmę gležniems žiedpumpuriams. Šiuo laikotarpiu, kai augalai tik pradeda formuoti žiedpumpurius, žema temperatūra gali juos pažeisti ar net sunaikinti.
Šaltis pažeidžia pumpurų ląstelių struktūrą, todėl jie tampa trapūs, išdžiūsta ir nukrenta nespėję prasiskverbti. Anksti sunokstančios bijūnų veislės ir jauni augalai su mažiau išsivysčiusia šaknų sistema yra ypač jautrūs pavasario šalčiams.
Per gilus sodinimas
Rekomenduojama atsinaujinimo pumpurus sodinti 3–5 cm gylyje žemiau dirvos lygio. Toks gylis padeda apsaugoti juos nuo temperatūros svyravimų ir išdžiūvimo, sudarydamas palankias sąlygas aktyviam augimui ir naujų ūglių vystymuisi.
Kaip padėti bijūnams?
Norint sveiko augimo ir gausaus žydėjimo, svarbu laikytis kelių žemės ūkio praktikų, įskaitant standartines žemės ūkio praktikas.
Naudingi patarimai:
- Laistyti reikėtų gausiai, bet ne per dažnai – drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvinį, o nepakankamas vandens kiekis – augalų vytimą. Norint išlaikyti būtiną drėgmę dirvožemyje ir sumažinti garavimą, rekomenduojama mulčiuoti.
- Pavasarį šaknų vystymuisi ir žiedpumpurių formavimuisi skatinti naudokite kompleksines trąšas, kuriose yra daug fosforo ir kalio. Po žydėjimo augalus patręškite kalio-fosforo trąšomis, kad jie sustiprėtų ir paruoštų žiemai.
Azotą naudokite tik ankstyvą pavasarį ir minimaliais kiekiais, kad neskatintumėte per didelio lapijos augimo žydėjimo sąskaita. - Pastebėjus pirmuosius botryčio požymius, bijūnus reikia gydyti fungicidais, tokiais kaip „Fundazol“ arba HOM, kad grybelis nesivystytų. Profilaktiškai pavasarį reikia purkšti 1 % Bordo mišiniu, kad sumažėtų užsikrėtimo rizika.
- Jei gresia staigūs atšalimai, bijūnų krūmus uždenkite agrofibru ar kitomis lengvomis dengiančiomis medžiagomis, kad apsaugotumėte gležnus pumpurus ir ūglius.
Prevencinės priemonės:
- Sodinimui rinkitės saulėtą, gerai vėdinamą vietą – tai sumažina grybelinių ligų riziką ir skatina visavertį žydėjimą.
- Kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija ir išvengta tankių augalų, tarp krūmų palaikykite tinkamą atstumą – bent 1 m.
- Rudenį būtinai nugenėkite ir pašalinkite visas augalų liekanas, kad nesusidarytų palanki žiemojimo aplinka kenkėjams ir patogenams.
- Įsitikinkite, kad vanduo nesikaupia šalia šaknų – drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvinį ir pabloginti augalo būklę.
- Senesnius krūmus reguliariai – maždaug kas 8–10 metų – atjauninkite, kad išlaikytumėte jų gyvybingumą ir pagerintumėte žydėjimo kokybę.
Norint išlaikyti sveikus bijūnų pumpurus, reikia atidžiai stebėti detales ir suprasti veiksnius, kurie gali neigiamai paveikti jų vystymąsi. Tinkamas laistymas, subalansuota mityba, apsauga nuo ligų ir kenkėjų bei optimalios augimo sąlygos yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti problemų.