Šeškų smarvės priežastys ir kaip ją pašalinti

Jei jūsų augintinis šeškas skleidžia nemalonų kvapą, prieš imantis drastiškų priemonių, svarbu nustatyti tikslią priežastį. Yra daug priežasčių – nuo ​​natūralių iki kasdienių, pavyzdžiui, šeimininkai nesugeba tinkamai prižiūrėti savo augintinio ir užtikrinti jam higienos.

Ar šeškai dvokia?

Visi gyvūnai turi savo išskirtinį kvapą, tačiau kartais jie sąmoningai skleidžia kvapą, kad pažymėtų savo teritoriją. Tai daro ne tik patinai, bet ir patelės. Šeškai yra panašiai sukonstruoti, todėl atsakymas į klausimą, ar šeškai dvokia, yra tvirtas „taip“.

Nemalonių kvapų priežastys

Šeškai gali skleisti nemalonų kvapą dėl įvairių priežasčių, ir šie kvapai šiek tiek skiriasi tarp šeškų. Pavyzdžiui, jei:

• nemaudykite gyvūno, kitaip jo kailis ims dvokti;
• jei maitinate neteisingai, „aromatas“ sklis iš burnos;
• Jei išgąsdinsite savo augintinį, galite susidurti su sunkiai išnaikinamu smarve.

Natūralios priežastys

Yra veiksnių, galinčių sukelti šeškų kvapą, kurių žmogus negali kontroliuoti – tai natūralios priežastys. Tai apima:

• Paranalinės liaukos. Jie yra gyvūno analinėje srityje (šiek tiek aukščiau) ir yra maišeliai, esantys abiejose kūno pusėse. Jų paskirtis yra daugialypė – atbaidyti priešus, pritraukti partnerius ir sukviesti savo bičiulius.
  Šios liaukos išskiria sekretą su labai nemaloniu „kvapu“, tačiau kadangi šeškai buvo prijaukinti jau taip ilgai, jis greitai išsisklaido. Šeškai dažniausiai naudoja šį gynybos mechanizmą, kai yra išsigandę ar patiria stresą, todėl tokių situacijų reikėtų vengti.
• Prakaito liaukos. Šeškai, kaip ir žmonės, turi riebalines liaukas, kurių funkcija – apsaugoti odą ir plaukus nuo išorinių dirgiklių.
• Ligos. Dažniausiai jie pažeidžia šlapimo ir virškinimo traktus. Šie patologiniai sutrikimai sukelia liaukų reakciją į blogėjančią sveikatą.
• Rujos laikotarpis. Kūnas išskiria specialius fermentus, kad pritrauktų porą. Tai gali trukti kelias dienas, o patelėms kartais gali tęstis savaites, nes joms sunku pačioms susitvarkyti su ruja. Geriausias sprendimas – poruotis.

Prasta higiena ir mityba

Higiena vaidina didžiulį vaidmenį ir gyvūnų mityba, o tai ir sukelia aukščiau aprašytas ligas, šeško kūne vystosi bakterijos ir net vabzdžiai. Natūralus gynybos mechanizmas yra nemalonaus kvapo skleidimas. Kas sukelia šeškų dvoką?

• Neteisinga dieta. Griežtai draudžiama šerti šeškus nuo savo stalo, ypač rūkytu maistu, saldumynais, aštriais patiekalais ir panašiai. Tai gali smarkiai sutrikdyti jų medžiagų apykaitą ir sekrecinę veiklą visame organizme.
  Tai prisideda prie visų įprastų išskyrų padažnėjimo. Taip pat pasikeičia išmatų ir šlapimo kvapas.
• Nepakankama buveinės priežiūra. Šeškai turi savo paskirtą vietą – tai gali būti jų patalynė ar narvas. Šiuos daiktus reikia plauti ir valyti bent kas antrą dieną. Jei tai nebus padaryta, šeškų išskyros kaupsis vienoje vietoje ir pradės skleisti nemalonius kvapus.
• Higienos procedūrų trūkumas. Laukinėje gamtoje šeškai patys prausiasi, bet to padaryti namuose neįmanoma. Todėl žmonės turi juos maudyti naudodami specialius šampūnus.
  Tai daroma 1–2 kartus per mėnesį, tačiau be priežiūros priemonių leidžiama kasdien praustis šiltu vandeniu, kuris taip pat nuplaus riebų prakaitą.
• Dėklas. Taip pat jį reikia reguliariai plauti, o norint išvengti nemalonių kvapų, naudoti komercinį kraiką. Šeškas, įlipęs į nešvarų kraiko dėžutę, neišvengiamai prisigers išmatų dvoko, o ant jo letenėlių liks šlapimo dėmių.

Būdai, kaip išvengti nemalonių kvapų

Šeškų dvokos prevencijos metodas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Štai ką galite padaryti:

• Sterilizacija ir kastracija. Šios procedūros atliekamos, kai poravimosi sezono metu dažniausiai pasireiškia nemalonus kvapas, ypač kai nėra lytinio partnerio. Procedūra leidžiama tiek patinams, tiek patelėms nuo lytinės brandos pradžios – nuo ​​5 iki 10 mėnesių amžiaus.
  Operacija nelaikoma sudėtinga – patinams pašalinamos sėklidės, o patelėms – kiaušidės, todėl šeškų atsigavimo laikotarpis yra ilgiausias – 4–7 dienos. Šeškai gali tęsti įprastą veiklą iš karto po atsigavimo po anestezijos.
• Dieta. Stebėkite savo augintinio mitybą – maitinkite jį šeškams skirtu maistu ir kitu jiems naudingu maistu. Net kai kurie vaisiai ir daržovės yra draudžiami, todėl prieš įsigydami augintinį atidžiai peržiūrėkite atitinkamą meniu.
• Sveikata. Atkreipkite dėmesį į bet kokius neigiamus šeško elgesio pokyčius – kaip jis valgo, koks jis aktyvus ir pan.
• Stresinė situacija. Venkite garsių garsų, triukšmingų grupių atvykimo, šūksnių ir netikėtų judesių.

Kitos rekomendacijos:

• kasdien plaukite kraiko dėžutę;
• nepamirškite išplauti žaislų, patalynės, indų, vandens dubenėlio, narvo ir paties gyvūno;
• Reguliariai valykite butą naudodami specialias valymo priemones;
• Dažniau maudykite savo šešką – tiesiog pripildykite vonią kambario temperatūros vandens.

Kaip atsikratyti smarvės?

Kad šeškas nebedvoktų, nustatykite priežastį ir išspręskite problemą – prireikus apsilankykite pas veterinarą. Norėdami atsikratyti jau nemalonaus ir nuolatinio kvapo, atlikite šiuos veiksmus:

• nedelsiant maudyti gyvūną - leidžiama naudoti maloniai kvepiančius kūdikių šampūnus, kurie užmaskuos smarvę;
• Norėdami atsikratyti „aromatų“ iš dėklo, nuplaukite jį balikliu, actu, šviesiai rausvu kalio permanganato tirpalu arba citrinos sultimis;
• Jei kvapas sklinda nuo prakaito išskyrų, o maudyti gyvūną šampūnu dar per anksti, įsigykite specialų dezodorantą naminių gyvūnėlių parduotuvėje, tačiau yra ir kita galimybė – išmaudykite gyvūną sausomis voniomis (supilkite džiovintos žolės į dėžę ir leiskite jam joje voliotis);
• Valydami į vandenį įpilkite eterinio aliejaus – jis greitai panaikins nemalonų kvapą;
• Jei kvapas sklinda iš burnos, apipurkškite specialiu šeškams skirtu oro gaivikliu.

Kad jūsų šeškas nesmirdėtų, griežtai laikykitės visų prevencinių rekomendacijų, stebėkite jo sveikatą ir higieną, tinkamai jį maitinkite ir nedelsdami poruokite, jei neplanuojate jo kastruoti ar sterilizuoti (jei veisiate pardavimui).

Dažnai užduodami klausimai