Avių vakcinacijos grafikas ir režimai

Avių auginimas vis labiau pritraukia pradedančiųjų ūkininkų dėmesį, kurie vertina galimą šių gyvūnų auginimo naudą. Netinkama avių priežiūra gali sukelti sunkias ligas ir populiacijos mažėjimą, o tai gali lemti finansinius nuostolius. Vienas iš pagrindinių aspektų, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra vakcinacijos procesas.

Kodėl būtina vakcinuoti avis?

Profilaktinė avių vakcinacija yra esminė priemonė siekiant užkirsti kelią sunkioms infekcinėms ligoms. Kai virusas pirmą kartą patenka į organizmą, imuninė sistema greitai reaguoja ir gamina antikūnus kovai su juo.

Vakcina yra silpna to paties viruso forma ir jos pagrindinis tikslas – išmokyti organizmą susidoroti su galimomis grėsmėmis. Reguliarus avių skiepijimas užtikrina, kad jų organizmas būtų pasirengęs apsiginti nuo galimų infekcijų, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į daugybę galimų pavojų.

Avys paprastai gyvena bandomis, todėl vakcinacija naudinga ne tik pavienėms avims, bet ir visai bandai. Kai vakcinuojama 80–90 % bandos, dėl kolektyvinio imuniteto užkertamas kelias infekcinių ligų plitimui.

Privalomos ir pasirenkamos vakcinacijos

Reikalingos avių vakcinacijos priklauso nuo vietos, klimato, ūkininkavimo tikslų ir konkrečių ligų rizikos.

Privalomos vakcinacijos:

• Vakcinacija nuo klostridijų sukeltų infekcijų (klostridiozės). Šiai ligų grupei, kurią sukelia Clostridium bakterijos, priklauso pasiutligė, juodligė ir kitos. CD-T (triplex) vakcina dažniausiai naudojama klostridiozės profilaktikai.
  Svarbu, kad jauni gyvūnai būtų paskiepyti per kelias dienas nuo gimimo, nes permaitinimas (klostridijų sukelta liga) yra viena iš pagrindinių jauniklių mirties priežasčių.
• Vakcinacija nuo stabligės. Stabligė yra pavojinga liga, todėl vakcinacija nuo jos yra svarbi avių sveikatai. Ši vakcina gali būti įtraukta į CD-T komplekso sudėtį.

Papildomos vakcinacijos:

• Vakcinacija nuo kitų infekcijų. Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir riziką jūsų regione, rekomenduojama skiepytis nuo kitų infekcijų, tokių kaip bruceliozė, paratuberkuliozė, streptoderma ir kt.
• Profilaktinės vakcinacijos su vitaminų ir mineralų kompleksais. Siekiant palaikyti bendrą avių bandos sveikatą, gali būti skiriamos vakcinos, kuriose yra vitaminų ir mikroelementų.

Kuriant avių vakcinacijos programą, svarbu atsižvelgti į konkrečius jūsų ūkio poreikius ir riziką.

Kada ir kaip vakcinuoti avis?

Vakcinacijai reikalingas specialus grafikas, siekiant užtikrinti, kad avys gautų tinkamą dozę ir pasiektų norimą poveikį. Laikykitės griežto režimo, kad užtikrintumėte gyvūnų sveikatą.

Avių vakcinacijos grafikas

Avių vakcinacijos grafikas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant klimatą, vietą, veisimo tikslus, pradinę bandos būklę ir kitus veiksnius. Žemiau pateikiamas bendras avių vakcinacijos grafikas, kurį galima pritaikyti prie konkrečių sąlygų:

• Vakcinacija nuo klostridijų sukeltų infekcijų (CD-T). Avims – 20–30 dienų prieš ėriavimąsi; ėriukams – 2–3 dienų amžiaus; antroji dozė ėriukams – po kelių mėnesių, nujunkymo metu.
• Profilaktinė vakcinacija. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti bent kartą per ketvirtį.
• Vakcinacija nuo kitų infekcijų (jei reikia). Virusinis artritinis encefalitas (VAE) – priklausomai nuo epidemiologinės situacijos; avių bradfoot liga – veterinarijos gydytojo rekomendacija.
• Vakcinacija nuo parazitų. Vakcinacija nuo helmintų ir ektoparazitų atliekama veterinarijos gydytojo rekomendacijomis ir remiantis koprologinės analizės rezultatais. Paprastai vakcinacija atliekama rudenį ir pavasarį.
• Fortifikacija ir mineralizacija. Rekomenduojama šią procedūrą atlikti bent kartą per ketvirtį, derinant ją su skiepijimu ar dehelmintizacija (jei naudojami injekciniai vaistai).

Būtiniausios vakcinos

Privaloma reguliariai skiepyti avis nuo dviejų tipų enterotoksemijos ir stabligės. Naudojama CD-T vakcina, kuri apsaugo nuo šių pavojingų ligų, kurias sukelia Clostridium bakterijos.

Ši vakcinacija nepriklauso nuo avių geografinės padėties ir amžiaus, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas ėriukų vakcinacijai pirmosiomis dienomis po jų gimimo, nes permaitinimas yra viena iš pagrindinių kūdikių mirtingumo priežasčių.

Po kelių mėnesių, nujunkymo metu, būtina atlikti revakcinaciją nuo CD-T. Tai padės užtikrinti bandos sveikatą ir gerovę.

Papildomos vakcinacijos

Avims gali reikėti skirtingų vakcinacijų, priklausomai nuo jų vietos, gyvenimo sąlygų ir ūkininkavimo tikslų. Be to, rekomenduojama vakcinacija nuo bruceliozės. Ši prevencinė priemonė padės apsisaugoti nuo bakterinės infekcijos.

Avys gali sirgti streptoderma – liga, kurią sukelia streptokokų bakterijos ir kuri gali sukelti avių odos infekcijas. Vakcinacija atliekama pagal poreikį.

Kita lėtinė bakterinė liga, paveikianti avis, yra paratuberkuliozė. Vakcinacija gali būti svarstoma atsižvelgiant į rizikos lygį.

Motinų ir ėriukų vakcinacijos ypatybės

Vienas svarbiausių veterinarinės priežiūros aspektų avių auginime yra avių ir ėriukų vakcinavimas nuo klostridijų infekcijų ir pastereliozės. Šios priemonės yra neatsiejama bandos sveikatos ir saugos užtikrinimo dalis.

Klostridijų sukeltos infekcijos:

• Vakcinacijos tikslas. Apsauga nuo kelių tipų klostridijų infekcijų, tokių kaip avių ir gipso-silicio dioksido stabligė, pneumogastrinė stabligė, žarnyno ir skrandžio juodligė bei kiti klostridijų potipiai.
• Karalienių amžius. Avys paprastai vakcinuojamos 4–6 savaites prieš ėriavimąsi, kad per pieną imunitetas būtų perduotas ėriukams.
• Ėriukai. Ėriukai vakcinuojami 4–6 savaičių amžiaus ir pakartotinai 12 savaičių amžiaus. Vėliau reguliarios revakcinacijos atliekamos kas 6–12 mėnesių.
• Pasiruošimas. Paprastai naudojama kombinuota vakcina, kuri apsaugo nuo visų aukščiau išvardytų klostridijų tipų.
• Vakcinacijos grafikas. Avys vakcinuojamos kartą per metus, o ėriukai – dviem etapais: pirmiausia 4–6 savaičių, vėliau – 12 savaičių po gimimo.

Pastereliozė:

• Vakcinacijos tikslas. Apsauga nuo pastereliozės – infekcinės ligos, kurią sukelia bakterija Pasteurella multocida.
• Pasiruošimas. Vakcinacijai nuo pastereliozės naudojamos specialios vakcinos, skirtos apsaugoti nuo šios infekcijos.

Avys ir ėriukai vakcinuojami tokio pat amžiaus kaip ir nuo klostridiozės. Vakcinacijos grafikas taip pat yra toks pat: avys ir ėriukai vakcinuojami kartą per metus, o ėriukai pirmą kartą vakcinuojami 4–6 savaičių amžiaus, o vėliau – 12 savaičių po gimimo.

Reguliarus avių ir ėriukų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią šioms infekcijoms avių bandose. Svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų sudarytas optimalus skiepijimo grafikas, atsižvelgiant į konkrečias avių veisimo sąlygas ir tikslus.

Vakcinacija epidemijos metu

Avių vakcinos epidemijos metu gali skirtis priklausomai nuo epidemijos pobūdžio, paplitusių ligų ir regioninių veiksnių. Štai keletas tipinių vakcinų, kurios gali būti naudojamos:

• Klostridijų vakcina (CD-T). CD-T vakcinacija apsaugo nuo kelių tipų klostridiozės ir gali būti svarbi epidemijų metu.
• Bruceliozės vakcina. Tai gali paveikti avis ir sukelti abortus bei kitas veisimo problemas. Profilaktinė avių vakcinacija nuo šios infekcinės ligos yra rimta priemonė epidemijos metu.
• Pieno karštinės (Q karštinės) vakcina. Ši infekcinė liga gali būti perduodama iš avių žmonėms. Vakcinacija gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką bandoje ir su avimis dirbantiems žmonėms.
• Vakcina nuo kitų infekcijų. Priklausomai nuo regiono ir konkrečių epideminių sąlygų, gali būti naudojamos ir kitos vakcinos, pavyzdžiui, nuo raupų, chlamidiozės ir kitų infekcijų.

Veterinaras atsižvelgia į konkrečius rizikos veiksnius ir rekomenduoja tinkamiausias vakcinas bei skiepijimo grafiką, kad būtų išvengta epidemijos ir apsaugota avių sveikata.

Dehelmintizacija ir vitaminizavimas

Dehelmintizacija arba kirminų naikinimas paprastai atliekamas du kartus per metus: rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, ir pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, kaip prevencinė priemonė prieš ir po ganymo.

Jei išmatų analizėje aptinkama kirminų infekcija arba jei gyvūnai laikomi uždarose patalpose, nuolatinėse ganyklose ar garduose, rekomenduojama kas ketvirtį atlikti dehelmintizaciją:

• Renkantis dehelmintizacijos metodą, galite sutelkti dėmesį į savo asmeninius pageidavimus ir poreikius. Yra keletas vaistų formų, įskaitant suspensijas, tabletes ir injekcijas. Renkantis metodą, atsižvelkite į jo patogumą, prieinamumą ir poveikio spektrą, ypač jei tai profilaktinis gydymas.
• Jei jaučiate helmintozės simptomus arba helminto tipas jau nustatytas laboratorijoje, rinkitės vaistą, kuris geriausiai tinka konkrečiam helminto tipui.
• Daugelis patyrusių veterinarijos gydytojų rekomenduoja naudoti injekcinį vaistą Ivermektiną (pavyzdžiui, Ivermek, Novomek ir kt.).
  Jei sunku atlikti injekcijas, galite naudoti tabletes (pvz., „Faskocid“, „Gelmavet“, „Gelmicide“ ir kt.) naudodami tablečių dozatorių arba suspensiją (pvz., „Alben“, „Albazen“ ir kt.) naudodami dozatorių.

Bendrosios rekomendacijos apima:

• 20–30 dienų prieš ėriavimosi avims duoti natrio selenito (E-seleno) 1 ml 50 kg gyvojo svorio.
• Duokite Sedimin ėriukams 2–3 gyvenimo dieną po 1–2 ml vienai galvutei.
• Bent kartą per ketvirtį naudokite profilaktinius vitaminų papildus, derindami tai su skiepijimu ar dehelmintizacija (jei naudojami injekciniai vaistai).
  Pirmenybė teikiama multivitaminų kompleksams, tokiems kaip „Eleovit“, arba skystiems vitaminų kompleksams, įpilamiems į geriamąjį vandenį, pavyzdžiui, „Multivit“. Griežtai laikykitės dozavimo nurodymų.
• Mikroelementai yra būtini avių sveikatai ir gali būti skiriami naudojant tokius produktus kaip „Sedimin“. Taip pat naudingi kombinuoti vitaminų ir mineralų papildai, pavyzdžiui, „Multivit + Minerals“.
• Mineraliniai papildai būna įvairių formų, įskaitant miltelius, laižalus ir vandens priedus. Konkretaus tipo pasirinkimas priklauso nuo pageidavimų ir poreikių.

Avių auginimas yra žavi ir labai pelninga veikla, tačiau sėkmingam avių veisimui reikalinga tinkama priežiūra ir, žinoma, laiku atliekamos vakcinacijos. Ši veikla prisideda prie bandos augimo, jos gerovės ir ateities kartų sveikatos.

Dažnai užduodami klausimai