Mano graži raudona aguona

Mano graži raudona aguona
Šviečia ryškiai lyg švyturys,
Ant jo nutūpia bitė,
Mėgautis nektaru.

Netoliese skraido drugelis,
Sparnai nuplauti rasa,
Ir gauruota kamanė dūzgia,
Išgeria svaiginantį kokteilį.

Raudonoji aguona – dar viena gėlė iš mano vaikystės. Gimiau ir augau Kazachstane. Mane visada žavėjo raudoni žydinčių aguonų laukai.

Toje vietoje, kur gyvenau, ant kalvų augo laukinės aguonos; jos pradėdavo žydėti gegužę, o mes bėgiodavome per laukus, skindami gėles.

Žaidėme tokį žaidimą. Rinkdavome žiedpumpurį ir spėdavome, ar viduje yra višta, gaidys ar viščiukas. Atskleidžiame pumpurą ir, jei žiedlapiai raudoni, tai buvo gaidys; jei balti – tai buvo višta; o jei žiedas ką tik pradėjo formuotis ir buvo geltonas, tai buvo viščiukas.

Mūsų sode visada augo aguonų sėklos. Močiutė jas augino lysvėje, rinko sėklas ir kepė skanų aguonų pyragą. Aguonos taip pat augo bulvėse, ir mes (vaikai), kai aguonų galvutės sunokdavo, pabarstydavome sėklas tiesiai į burnytę.

Tačiau vieną dieną, po lietaus, aguonų lysvėje atsirado dideli batų pėdsakai, o žaliose aguonų galvutėse buvo įsirėžę. Mama išrovė krūmus ir juos sunaikino, ir mes daugiau niekada nesodinome aguonų, kad nepritrauktume narkomanų.

Aguonų neauginau, bet vieną dieną pamačiau palei vasarnamio tvorą augančias raudonas ir oranžines aguonas ir norėjau jų irgi pasodinti. Kitą pavasarį pasėjau daugiamečių rytietiškų aguonų „Padishah“ ir vienmečių bijūninių aguonų mišinį.

Rytietiškos aguonos daugiametis augalas

Daugiametės aguonos gerai žiemoja, o krūmai greitai auga.

Birželio pradžioje aguona išleidžia ilgus, stiprius žiedstiebius su plaukuotais pumpurais ir gražiai žydi dideliais raudonais, rožiniais ir baltais žiedais.

Žiedlapiai taip pat dideli, apvalūs ir gležni, su tamsiomis dėmėmis apačioje. Žiedo centre yra dideli, gauruoti, juodai violetiniai kuokeliai. Lapai dideli, plunksniškai išskaidyti, standūs ir dygliuoti.

Aguonų nepuola kenkėjai ar ligos. Jos visai nekelia problemų; viską darau kaip įprastai – laistau, retkarčiais patręšiu ir prižiūriu kaip ir bet kurias kitas gėles. Kai aguonos nužydi, nupjaunu visus žiedstiebius ir sėklų ankštis iki lapų lygio. Tačiau sėklų ankštis galite palikti sėklų rinkimui.

Rudenį uždengiu gėlę, įpildama humuso, o kartais ant viršaus uždedu šakeles iš skintų gėlių.

Pavasarį, vos tik ištirpsta sniegas, uždengiu aguonas plastiku arba dengiamąja medžiaga. Jei to nedarysiu, žali lapai, su kuriais jos išdygsta po žiemos, nušals, nes kovo ir net balandžio mėnesiais nakties temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Bet tai nieko tokio; vos tik atšilus orams, išaugs nauji lapai.

Vienmetės bijūnų aguonos

Vienmetes aguonas sėju gegužę tiesiai į atvirą žemę, uždengdama jas dengiamąja medžiaga ir praretindama tankius daigus. Vienmetės aguonos auga greitai. Jų lapai žali su melsvu atspalviu, o žiedstiebiai aukšti ir turi vieną pumpurą. Žiedai dideli ir dvigubi, su subtiliais, šilkiniais, ryškiaspalviais žiedlapiais.

Yra aukštų veislių – iki metro aukščio – ir žemų, 40–50 cm aukščio. Štai tokias aguonas auginu savo vasarnamyje:

Praėjusiais metais auginau kitos rūšies aguonas, jos šiek tiek panašios į lauko aguonas.

Pririnkau sėklų mūsų kieme ir pasodinau jas savo vasarnamyje, visiškai neįprastoje vietoje, bet ji vis tiek žydėjo ir džiugino mane ryškiais žiedais. Apsirūpinau sėklomis ir pavasarį vėl pasėsiu šią aguoną.