Šie metai (2020-ieji) sujaukė visus mūsų derliaus planus: kopūstus nugraužė vikšrai, agurkai nebuvo tokie puikūs, o nors bulvių buvo daug, jas puolė drugeliai... O dabar ir arbūzai atsidūrė tokioje pačioje situacijoje!
Arbūzus pasodinome dideliame 2 hektarų sklype. Kadangi pavasarį jau prognozavome sausą vasarą, įsigijome žarnas ir siurblį bei įrengėme lašelinę drėkinimo sistemą. Auginimo sezono metu pasėlius tręšėme du kartus: pirmą kartą augimui skatinti, o vėliau – saldžių vaisių formavimuisi skatinti. Samdėme žmones ravėti ir dirvai įdirbti. Apskritai sunkiai dirbome, kad arbūzai augtų sveiki ir skanūs.
Pirmasis derlius prasidėjo liepos viduryje. Jie skynė uogas ir džiaugėsi – jos buvo sultingos ir saldžios! Jie trynė rankas, laukdami, kada galės jas parduoti urmu arba perpardavėjams tiesiai iš laukų. Jie laukė, kol arbūzai masiškai sunoks, o tuo tarpu vaišino šeimą ir draugus.
Kokie laimingi buvo mūsų vaikai!
Purvinas, bet laimingas
Tačiau pačiu kritiškiausiu laikotarpiu, sausros įkarštyje, sugedo mūsų drėkinimo siurblys. Be jo užtikrinti vandens tiekimą pasėliams lauke buvo tiesiog neįmanoma. Mūsų arbūzai ėmė greitai vysti. Siurblio remontas užtruko aštuonias dienas, bet iki to laiko pasėliai buvo nepataisomai sugadinti. Sureguliavome drėkinimo sistemą, bet laikas jau prarastas.
Iš trijų auginamų arbūzų veislių tik viena buvo leista pardavinėti. Kitos buvo suvytusios viduje, fermentuotos karštos saulės.
Trys arbūzų rūšys
Žinoma, jei būtume spekuliantai, būtume galėję visą derlių parduoti pirkėjui! Bet kam puoselėt neigiamą požiūrį? Likę arbūzai buvo palikti galvijams šerti ir komposto dėžei užpildyti.
Suvalgius arbūzą, jei jis labai skanus, surinkite sėklas iš padėklo ir išdžiovinkite. Tada jos bus naudojamos sėkloms. Žinoma, derlius bus šiek tiek prastesnės kokybės, bet asmeniniam naudojimui jis puikiai tinka.
Mes neišmetame geriausių egzempliorių sėklų.
Odeles šeriame karvėms, ožkoms, nutrijai ir triušiams. Nuvytusius arbūzus susmulkiname, kad pamaitintume paukščius.
Karvės bus laimingos!
Dalis arbūzų keliauja į kompostą. Sukrauname juos sluoksniu į duobę, sutryniame kastuvu ir užberiame žemės sluoksniu. Arbūzai išskiria drėgmę ir greitai pūva, todėl tampa vertingu būsimų trąšų komponentu.
Taip mes ir išgyvename kaime: jei negalime parduoti, paliekame galvijams. Visada iš visko gauname bent šiokį tokį pelną. Moliūgas neužaugo, tad dabar ten daugybė arbūzų!