Gėlynėje pražydo kardelio žiedas,
Koks jis gražus, šviesus ir aukštas,
Jis skrenda aukštyn ir skuba į dangų,
Jo žiedai raudoni kaip burės,Kaip kriauklės iš jūros gelmių,
Kaip balerinų šilkiniai sijonėliai,
Ir ant ausies viršūnės pumpuras nėra atviras,
Kas žino, kokią paslaptį jis saugo.
Mūsų sode visada augo kardeliai, bet dėl kažkokių priežasčių jie visi buvo vienodos spalvos – šviesiai rausvi ir kažkaip nepatrauklūs. Kiekvieną rudenį mama iškasdavo svogūnėlius ir laikydavo juos batų dėžėje, o pavasarį nulupau ir pasodindavo gėlyne. Man šios gėlės nepatiko.
Pats niekada neauginau kardelių ir net nekreipiau į juos dėmesio iki vieno pavasario, kai mano dachos kaimynė Vera – teilsisi ji ramybėje – pasiūlė man keletą sudygusių svogūnėlių. Aš atsisakiau, bet ji įkalbėjo mane juos pasodinti, patikindama, kad jie labai gražūs.
Pasodinau juos gėlyno pakraštyje. Netrukus jie išleido ilgus lapus ir žiedkočius – kardus. Beje, kardeliai dar vadinami gladiatoriusIr tada pražydo raudoni, rožiniai, balti ir baltai žalsvi žiedai, neįtikėtinai gražūs. Štai kokia graži tai buvo puokštė:
Ir nuo tada mano vasarnamyje auga kardeliai. Turiu rožinių, raudonų, alyvinių, violetinių, bordo, baltų ir geltonų. Jie pradeda žydėti rugpjūtį ir žydi iki šalnų.
Tada juos iškasu, nupjaunu stiebus, nukratau dirvą, atskiriu ūglius, nuplaunu, apdoroju nuo kenkėjų, išdžiovinu ir laikau dėžėse, kurį laiką bute spintoje, tada padedu ant apatinės šaldytuvo lentynos, kad lemputės neišdžiūtų.
Balandžio mėnesį išimu juos iš šaldytuvo, nulupu, o jei yra pažeistų vietų, atsargiai nugramdau peiliu ir apdoroju briliantine žaluma. Padedu juos į šviesią, šiltą vietą, kad sudygtų.
Gegužės viduryje sodinu juos atvirame lauke, prieš tai svogūnėlius apie 30 minučių panardinęs į rausvą kalio permanganato tirpalą. Tai daroma siekiant išvengti grybelinių ligų ir kenkėjų.
Vieliniai kirminai kartais svogūnėlius pažeidžia kaip kenkėjai. Niekada nemačiau jokių kitų kenkėjų. Taip pat nesusidūriau su jokiomis ligomis; skaičiau, kad kardeliai dažnai serga fuzarioziniu vytuliu.
Uždengiu plastikine plėvele arba dengiamąja medžiaga, kad dirva sušiltų. Gegužės viduryje naktimis čia vis dar gali būti šalta.
Kiekvienais metais stengiuosi juos sodinti naujoje vietoje, pasirūpindama, kad jie gautų daug saulės, kad ryškiai žydėtų. Kardelių sklypą iškasu ir įberiu dolomito miltų, kurie nurūgština dirvą; rūgščioje dirvoje gėlės prastai auga. Jei vieta netręšiama, patręšiu ją humusu ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, duobės dugną pabarstau smėliu ir palaistau fitosporino tirpalu.
Jei yra jaunų svogūnėlių, sodinu juos atskirai į vazoną, kad svogūnėliai galėtų augti. Keletą gėlių auginu dideliame vazone, svogūnėlius sodinu gegužės pradžioje ir laikau šiltnamyje. Jie greičiau dygsta ir pradeda žydėti anksčiau.
Visą vasarą laistau, tręšiu, purenčiu dirvą, raunu ją į kalvos viršų, mulčiuoju kompostu ir naikinu piktžoles. Kardelius visada pririšu prie kuolų, kad vėjas nenulaužtų žiedų. Vasarą mūsų vasarnamyje visada vėjuota.
Parduotuvėse dabar didžiulis kardelių pasirinkimas – pačių įvairiausių ryškių spalvų kardeliai: vienspalviai ir dvispalviai, stambiažiedžiai, dvigubi, banguotais žiedlapiais – tiesiog neįtikėtina. Negalėjau atsispirti pagundai nusipirkti dar tris kardelių pakuotes.
Pasodinsiu juos į didelį vazoną. Jau įsivaizduoju, kaip gražiai jie žydės.
Ar auginate kardelius?