Kasmet auginame lapines ir šaknines petražoles; net neįsivaizduoju savo vasarnamio be petražolių.
Petražolės yra aštrus, labai aromatingas augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimai. Petražolės būna lapinių ir šakninių rūšių. Lapinės petražolės skirstomos į paprastąsias ir garbanotąsias, kurios turi banguotus, gofruotus lapelius.
Tai dvejų metų augalas. Pirmaisiais metais ant lapų susidaro rozetės su daugybe žalių, išpjaustytų lapelių, o antraisiais metais vasarą atsiranda skėčio formos žiedstiebiai su mažais žalsvai geltonais žiedais; iki rudens sėklos sunoksta.
Be gausios žalios lapijos, ši šakninė daržovė iki rudens suformuoja morką primenančią šaknį, tik balkšvai geltoną su baltu minkštimu. Petražolės šaknis yra aromatinga, aštri ir valgoma.
Žinoma, lapinis augalas taip pat turi šaknis, tačiau jos plonos, šakotos ir maistui nenaudojamos.
Petražolės yra atsparus augalas, kuriam netrukdo lengvos šalnos. Po pirmųjų šalnų sode krapai ir visos salotos nušąla, bet petražolės stovi žaliais lapais ir pasislėpia po sniegu, žaliuoja, o pavasarį ataugina nauji lapai.
Petražolės lengvai auginamos; tai lengvai auginamas augalas, jei tik turite geros kokybės sėklas ir purią, derlingą dirvą. Petražolės gali būti sėjamos ankstyvą pavasarį; jos atsparios šalčiui. Kai kurie sodininkai sėklas sėja prieš žiemą.
Sakoma, kad petražolės dygsta ilgai, o norint greičiau dygti, prieš sodinimą sėklas reikia pamirkyti, dezinfekuoti ir sudygdinti. Aš tokių nesąmonių niekada nedarau. Pavasarį tiesiog darau dvi eiles, įberiu komposto, sumaišau su žeme, atidarau pakelius ir sėju sėklas. Vienoje eilėje sėju lapines petražoles, o kitoje – garbanotąsias. Eiles užpilu žeme, palaistau ir laukiu, kol išdygs daigai.
Šaknines petražoles sodinu atskirai. Įrengiu nedidelę lysvę ir į dirvą įberiu humuso bei pelenų. Taip pat rekomenduoju įterpti azofoskos (azoto-fosforo trąšų), kad pagerėtų šaknų vystymasis.
Bet manau, kad humusas ir pelenai turi pakankamai azoto, kalio, fosforo ir kitų mikroelementų, todėl į dirvą nededu jokių trąšų žaliesiems augalams, tokiems kaip petražolės, krapai, kalendra, salotos ir bazilikas.
Šakninėms petražolėms tarp vagelių darau apie 15–20 cm atstumą, sėklas sėju rečiau, kad šaknys turėtų vietos ir geriau vystytųsi.
Kai šakninė petražolė išdygsta ir šiek tiek paauga, daigus reikia praretinti. Praretinus, įterpiu humuso ir patręšiu raugintų petražolių užpilu, kad augimas paspartėtų.
Geriausia neplėšyti šakninių petražolių lapų, nes tai susilpnina augalą. Augalas visą savo energiją skirs naujų lapų auginimui, todėl šaknis neteks maistinių medžiagų ir taps mažesnė. Šviežioms žolelėms auginu lapines petražoles.
Paprastai sėju „Sakharnaya“ ir „Eagle“ veislių šakninių petražolių sėklas. Renkuosi anksti nokstančias, derlingas veisles. Kiekvienais metais turiu gerą šakninių daržovių derlių.
Šiais metais (23 d.) pasodinau Sakharnaya ir Bogatyr.
Cukrinės petražolės šaknys augo normaliai, bet ginčas su Bogatyru mane nustebino šimtakojį primenančiomis šaknimis.
Nebuvo nė vienos normalios formos šaknies; visos šaknys buvo išsišakojusios, susipynusios ir į skirtingas puses įlindusios giliai į žemę. Jas buvo sunku ištraukti, teko kasti kastuvu, o kai kurias šaknis kastuvas tiesiog nupjovė.
Niekada nemačiau tokių vaisių ant šakninių petražolių. Iškasiau kelias šaknis vienoje eilės pusėje, paskui kitoje, o per vidurį – visos išsišakojusios. Nusprendžiau neiškasti petražolių visiškai, paliksiu jas žemėje. Man tokių šaknų nereikia.
Jau daugelį metų auginu šaknines petražoles ir nemanau, kad deformuotos šaknys atsirado dėl netinkamos priežiūros ar netinkamo dirvožemio. Kita vertus, cukrinės petražolės taip pat turėtų šakotas šaknis. Manau, kad viskas dėl sėklų; gavau prastos kokybės sėklas, ne tik šakninių, bet ir lapinių petražolių.
Garbanotųjų petražolių maišelyje radau ir paprastųjų petražolių sėklų, ir jų buvo daugiau nei garbanotųjų. Kitur pasodintos paprastųjų petražolių sėklos sudygo labai prastai ir vasarą vos augo. Krūmeliai buvo maži, lapai maži ir blyškūs, ir tokie išliko iki rudens; net tręšimas nepadėjo. Bet užauginto derliaus mums visiškai pakanka; mes vis dar skiname žalumynus. Spalis jau beveik baigėsi, o šalnos jau buvo.
Petražolės vartojamos ištisus metus; vasarą maistui naudojame šviežius lapus, dedame į salotas, sriubas, o žiemai ruošiame jas užšaldydami ir džiovindami.
Šaknis taip pat vartojame šviežias, o žiemai šaknis džioviname ir užšaldome. Dalį šaknų laikome rūsyje arba šaldytuve. Man labai patinka šaknis dėti į sriubas, sultinius, padažus ir užpilus. Petražolės šaknys suteikia maistui malonų skonį ir aromatą. O kai žiemai konservuoju agurkus ir pomidorus, į stiklainius visada įdedu petražolių, tiek lapų, tiek šaknų.