Nors žiema dar tęsiasi, daugelis žmonių naršo internetinėse sodininkystės prekių parduotuvėse, nekantriai laukdami pavasario atėjimo ir progos pasodinti naujų augalų savo soduose. Nusprendžiau pasidalinti istorija apie šermukšnių veislę, kurią pasodinau prieš porą metų. Galbūt tai padės kam nors apsispręsti.
Jau seniai norėjau šermukšnio prie savo namų. Pamenu mokyklos kiemą su dideliais šermukšniais. Rudenį jie atrodė nuostabiai su raudonomis uogomis ir ryškiais lapais. Bet tai buvo tik paprasti šermukšniai – laukiniai. Gražūs, tinkami likeriams, bet jų negalima valgyti – jie kartūs. Įdėjus juos į šaldiklį, dalis kartumo išnyktų.
Nuo tada persikėliau iš Sibiro į pietus, į Krasnodaro sritį. Ir čia nematau tokios gausybės šermukšnių. Arba sutapimas, kad jie netoliese neauga, arba klimatas jiems per karštas.
Labai norėjau pasodinti tokį gražuolį priešais namą, bet vėlgi, yra apribojimų – aukštis, nes priešais namą eina elektros linija, o kiekvieną pavasarį ir rudenį važiuoja elektrikai, genėdami visus medžius, kurie siekia laidus. Be medžio grožio, norėjau, kad jis būtų naudingas, nes mano žemės sklypo kvadratūra yra daug mažesnė nei augalų, kuriuos noriu pasodinti, skaičius. Karčiųjų šermukšnių uogų nevalgysime ir iš jų negaminsime tinktūrų, nebent galbūt šiek tiek pasilepinti. Bet labai noriu šermukšnio uogos kieme...
Taigi, ištyręs auginamas veisles, pasirinkau ir pasodinau Garnetnaya šermukšnių veislę.
Tai paprastojo šermukšnio ir sibirinio gudobelės hibridas – taip pat gera uoga, nelabai tinkanti mažam sodui, bet gudobelė taip pat labai turtinga vitaminų ir maistinių medžiagų. Taigi, tai du viename.
Tačiau granatinis šermukšnis, kai visiškai suauga, nėra toks didelis kaip jo laukinis giminaitis. Suaugęs medis pasiekia 3–4 metrus, o paprastasis šermukšnis gali užaugti iki 8 metrų. Tačiau yra ir trūkumas: ši veislė nėra ilgaamžė – gyvena daugiausiai 25 metus.
Lapai tamsiai žali, o prinokusios uogos tamsiai bordo spalvos su melsvu atspalviu.
Pirmaisiais metais krūmas įsišaknijo ir sustiprėjo. Tačiau jau antrą vasarą po pasodinimo jis subrandino pirmąjį derlių – uogų kekę. Dabar šermukšnis deda gausiau vaisių ir paaugo didesnis.
Šermukšnis žydi ryškiai baltais žiedynais:
Štai kaip uogos noksta:
Iš pradžių jie žalsvi, bet pamažu įgauna spalvą ir saldumą. Šis šermukšnis visiškai sunoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.
Jei uogos lieka nenuskintos, jos laikosi iki šalnų. Kekių būna daug, o kartais šakos neatlaiko uogų svorio ir lūžta.
Nesvėriau jų atskirai, bet manau, kad atskiros kekės gali sverti apie kilogramą.
Štai kaip uoga atrodo perpjauta. Sėklų nedaug, jos mažos ir gana minkštos.
Uogos yra didelės – kai kurios siekia iki 1,5 cm skersmens.
Skonis šiek tiek rūgštokas, saldžiarūgštis. Uogos minkštos, sultingos ir aromatingos.
Gerai laikosi šaldytuve – tiesiog surenkama ir išdžiovinama hermetiškai uždarytame inde.
Skanu ir lengva nuskinti šermukšnio uogas nuo medžio ir iš jų pasigaminti kompoto, uogienės ar uogienės.
Ši veislė yra savaime derlinga, tačiau jei netoliese yra kitų apdulkintojų, derlius bus didesnis.
Apskritai, jei jums reikia šermukšnio, kuris derintų tokius parametrus kaip kompaktiškumas, dekoratyvumas ir skanūs vaisiai, rekomenduoju „Garnetnaya“.