Ne visada pavyksta užšaldyti žoleles, ką aš dažniausiai ir darau. Šiais metais šaldytuvas sugedo nepataisomai. Taigi, kol taupome naujam, turime džiovinti žoleles. Štai kaip gaunasi mano petražolės ir krapai:
Jie žali, o ne gelsvi, nes džiovinau juos tamsoje. Bet taip pat nusprendžiau konservuoti laiškinius svogūnus, kurie žiemą būtini kopūstų sriubai ir žaliesiems barščiams gaminti. Štai kaip aš tai padariau:
- Išėjau į sodą ir išsirinkau lysvę skinti. Apsistojau ties šia (čia plunksnos dar jaunos):
- Darže prisiskyniau svogūną, tiksliau, nupjoviau jį aštriomis žirklėmis. Jo negalima skinti, antraip jis išskiria nepageidaujamas gleivėtas sultis, o jei svogūnas dar jaunas, gali būti pažeista šaknis.
- Kruopščiai nuploviau, tada nukračiau vandenį ir, prieš tai nuvaliusi rankšluosčiu, paguldžiau, kad lengvai nudžiūtų.
- Dabar aš jį nupjoviau.
- Nesupjaustiau gabalėlių į mažus gabalėlius, antraip jie nebūtų pastebimi barščiuose. Štai tokius fragmentus gavau.
- Padėjau jį ant plastikinio stovo, prieš tai patiesęs popieriaus lapus.
- Rezultatas buvo džiovinti svogūnai žieminiams žaliesiems barščiams.
Patariu visiems tai daryti žiemą, ypač jei nėra galimybės nusipirkti šviežių žolelių (jos į mūsų kaimą atvežamos tik prieš Naujuosius metus), tai geriausias pasirinkimas ruošiant karštus patiekalus.
Beje, kai turiu papildomų morkų, dar ir išmokau jas džiovinti:
