Mūsų vasarnamyje auga labai neįprasta braškė – Kupčichos braškė. Kas joje tokio neįprasto? Viskas joje yra – sprendžiant iš pavadinimo, tai ne braškė, ne laukinė braškė, o zemklunika – hibridas, gautas sukryžminus europinę muskatinę braškę ir stambiavaisę braškę.
Veislę „Kupchikha“ devintajame dešimtmetyje sukūrė sovietiniai specialistai Briansko agrariniame universitete. Tai buvo pirmoji ir vienintelė braškių veislė, oficialiai įtraukta į valstybinį registrą 2017 m.
Kupčicha pasižymi unikalia išvaizda: aukšti, vešlūs krūmai su įgaubtais, apvaliais lapais, dantytais kraštais, lygūs ir blizgantys. Žiedstiebiai stori ir stiprūs, su daugybe didelių, sniego baltumo žiedų su geltonu viduriu.
Kai Kupchikha žydi, lapai beveik nematomi.
Mūsų dachoje laukinės braškės pradeda žydėti anksčiau nei kitos braškės ir sunoksta pirmiausia.
Pirmosios uogos pačios didžiausios – neįprastos formos, pailgos, suplotos, kai kurios šakotais galais, kai kurios primena sijoną, kitos – delną.
Uogos tamsiai raudonos, tvirto minkštimo, labai saldžios ir aromatingos. Jų kvapnus kvapas pasklinda po visą sodą.
Net ir lietingomis bei šaltomis vasaromis uogos išlieka minkštos ir saldžios. Kitų veislių uogos prisisunkia drėgmės ir tampa šiek tiek rūgščios.
Užšaldyti jie taip pat išlieka sveiki, neišsiskleidžia, išsaugomas jų skonis ir aromatas.
Kupchikha veislė yra gana atspari žiemai ir gerai toleruoja karštį, tačiau praėjusiais metais (2021 m.) dėl gausaus lietaus ir vėsaus oro žemumose augusios braškės sušlapo ir žuvo.
Braškės dauginamos ūgliais ir auga gerai bei greitai, tačiau, kaip ir kitas braškes, jas reikia papildyti kas 3–4 metus; krūmai tampa mažesni, o derlius mažėja. Ankstyvą pavasarį patartina augalus uždengti dengiamąja medžiaga arba plastiku, kad per vėlesnes šalnas jie neužšaltų.
Kokios priežiūros reikia laukinei braškei? Tos pačios, kaip ir įprastoms braškėms: tręšimas, laistymas, ravėjimas, ligų ir kenkėjų prevencija bei kontrolė.