Ką valgo klajojantys balandžiai ir kaip juos maitinti namuose?

Paukščių maitinimas tiesiogiai veikia jų gyvenimo trukmę. Lauko balandžiai gyvena vidutiniškai 5 metus, o nelaisvėje laikomi balandžiai gali gyventi iki 15–20 metų. Todėl jiems reikia subalansuotos ir įvairios mitybos, atsižvelgiant į kiekvienos veislės savybes ir paukščių aktyvumo lygį. Panagrinėkime nelaisvėje ir lauke laikomų balandžių mitybos skirtumus.

Ką balandžiai valgo gamtoje?

Gatvės paukščiai patys ieško maisto. Paprastai jų racioną sudaro:

• augalų sėklos;
• grūdai (ryžiai, grikiai, miežiai, soros);
• žalia;
• vabzdžiai.

Balandžiai dažnai apsigyvena dideliuose miestuose, kur jiems gana sunku rasti maisto. Rudenį ir vasarą šie paukščiai vis dar gali maitintis žole, sėklomis ir įvairių augalų grūdais. Tačiau miestuose dažnai šienaujamos gėlės ir žolė, todėl paukščiai negauna ir šio maisto. Be to, jie daug laiko praleidžia jo ieškodami. Tuo tarpu žiemą viskas dar sudėtingiau, nes daugelis maisto šaltinių yra visiškai paslėpti po sniego sluoksniu.

Ką balandžiai valgo, kai neturi prieigos prie sėklų, žalumynų ir kito natūralaus maisto? Tokiu atveju jie apsigyvena tose vietose, kur juos maitina žmonės. Jų mityba apima daug:

• kepiniai;
• saulėgrąžų sėklos;
• maisto atliekos šalia šiukšliadėžių.

Tačiau tai nėra tinkamas maistas paukščiams. Nors balandžiai noriai ėda sėklas, džiūvėsėlius ir net likučius, jie kenkia sau, nes toks maistas jų skrandyje prastai virškinamas dėl specifinio fermentų kiekio ir maisto dalelių apdorojimo greičio.

Nesubalansuota mityba tris kartus sumažina vidutinę gatvės balandžių gyvenimo trukmę: jų biologinis amžius yra 13–15 metų, tačiau gatvėje jie retai gyvena ilgiau nei 6 metus, nes miršta nuo virškinimo trakto patologijų.

Ką duoti gatvės balandžiams?

Daugelis miestiečių mėgsta lesinti balandžius. Jie taip pat mielai ėda beveik viską, ką jiems duoda žmonės. Norint nepakenkti šiems paukščiams, svarbu bent jau suprasti jų mitybą. Pavyzdžiui, apsvarstykite šiuos dalykus:

• Balandžiai turi gana mažą skrandžio talpą, todėl juos reikia šerti dažnai, bet mažomis porcijomis;
• Siekiant užtikrinti, kad paukščiai galėtų greitai suvirškinti suėdamą maistą, jų negalima permaitinti ar šerti jėga;
• Paukščiams reikia duoti maisto, kurį jie galėtų sutraiškyti savo snapais, nes jie gali užspringti nurydami kietą maistą;
• Jei įmanoma, paukščiams reikėtų duoti įvairių vitaminų ir mineralų papildų, kad būtų lengviau subalansuoti jų mitybą lauke.

Atsižvelgiant į šias taisykles, akivaizdu, kad balandžiai neturėtų būti šeriami žmonių maisto likučiais. Jie turėtų būti šeriami šiais maisto produktais:

• javai, pavyzdžiui, miežiai;
• javai;
• pupelės;
• mielės;
• neskrudintos sėklos.

Idealiu atveju balandžiams reikėtų duoti specialaus maisto iš naminių gyvūnėlių parduotuvės, kurioje būtų visi paukščiams reikalingi mikroelementai.

Naminių paukščių šėrimas

Naminių balandžių mityba dažnai būna įvairi, nes ją sudaro įvairūs pasėliai:

Kultūra	Atstovai
Grūdų grūdai	kviečiai
	kukurūzai
	miežiai
	soros
	avižos
	ryžiai
	grikiai
Ankštiniai augalai	žirniai
	vikiai
	lęšiai
	pupelės
	pupelės
Aliejinės sėklos	saulėgrąža
	kanapės
	linų
	atstovas
	rapsų
Kitos sėklos	piktžolių sėklos
Šakniavaisiai ir gumbavaisiai	bulvė
	morka
	svogūnas
Žalia	kopūstas
	salotos
	špinatai
	rūgštynės

Norint užtikrinti subalansuotą mitybą, svarbu kruopščiai suplanuoti meniu. Pagrindinis maistas yra grūdų mišinys, kurį galima įsigyti bet kurioje naminių gyvūnėlių parduotuvėje arba paruošti namuose. Štai optimali mišinio sudėtis:

• avižos – 50 %;
• miežiai – 30 %;
• perlinės kruopos – 10%;
• soros – 10 %.

Soros yra grūdai, kuriuos balandžiams reikėtų duoti labai atsargiai, nes jie gali būti jiems nuodingi.

Maitinant balandžius, taip pat turėtumėte atsižvelgti į šias rekomendacijas:

• Kviečius reikėtų šerti nedideliais kiekiais, nes jie gali sukelti paukščių nutukimą. Optimali jų dalis dienos racione yra apie 30 %. Likusi dalis gaunama iš kitų grūdų ir ankštinių augalų.
• Paukščio kasdieniame racione turėtų būti sultingų augalų, tokių kaip žolė. Ją galima rinkti iš netoliese esančių vejų arba auginti vietoje.
• Paukščiams galima duoti granuliuotų pašarų, kuriuose yra visas maistinių medžiagų ir mikroelementų spektras.
• Paukščių racione leidžiama naudoti košes. Sveikiausios yra avižinių ir miežių košės. Retkarčiais jiems taip pat galima duoti ryžių.
• Balandžiams galima reguliariai duoti mišrių pašarų, kuriuos sudaro daržovės ir grūdai.

Balandžiai turėtų būti šeriami tik švariu pašaru. Jį reikia laikyti sausoje vietoje, kad neatsirastų pelėsis. Pavyzdžiui, pašarą laikyti rūsyje draudžiama.

Balandžių maitinimas

Kad balandžiai jaustųsi gerai, gautų visus reikalingus mikroelementus ir turėtų sveiką apetitą, jiems reikėtų duoti vitaminų ir mineralų papildų. Optimali jų dalis jų dienos racione yra 5–7 %. Komerciniu būdu galima įsigyti specialių komercinių papildų, skirtų įmaišyti į geriamąjį vandenį, taip pat sausų papildų, skirtų įmaišyti į pašarus. Jei specialių vitaminų balandžiams nėra, galima naudoti premiksus vištoms.

Balandžių papildai turėtų apimti šiuos elementus:

• kalcis;
• fosforas;
• jodas;
• varis;
• manganas;
• kobaltas;
• kalis;
• natrio;
• cinkas.

Išvardyti elementai randami tam tikruose maisto produktuose, kurie nepatyrusiems naminių gyvūnėlių šeimininkams gali atrodyti nevalgomi. Tai apima:

• gesintos kalkės;
• žvyras;
• upės smėlis;
• siera;
• stalo druska;
• dilgėlių miltai;
• kmynai;
• molis;
• Žemė.

Šių ingredientų nebūtina įtraukti į paukščio racioną visų iš karto. Juos reikėtų duoti periodiškai, po tris ar keturis. Štai vienas papildymo pavyzdys:

• raudonų plytų – 4 g;
• senas tinkas – 2 g;
• kiaušinio lukštas – 1 g;
• upės smėlis – 1 g;
• mėsos ir kaulų miltai – 1 g.

Visus ingredientus reikia susmulkinti ir sumaišyti su druskos tirpalu (20 g 1 litrui vandens). Priklausomai nuo balandžių skaičiaus pulke, ingredientų dozę galima koreguoti, tačiau reikia išlaikyti tinkamas proporcijas.

Šiame vaizdo įraše parodytas mineralinio papildo balandžiams gamybos pavyzdys:

Ko negalima duoti balandžiams?

Tiek gatvės, tiek naminiams balandžiams neturėtų būti duodamas šis maistas:

• KepiniaiJie neigiamai veikia paukščio organizmą, nes skrandyje prastai virškinami ir slopina apetitą, nesuteikdami jokios energijos. Ypač juodos duonos negalima duoti balandžiams. Ji brinksta paukščio žarnyne ir gali sukelti žarnyno nepraeinamumą arba volvuliaciją. Kita vertus, ruginė duona dėl didelio rūgščių kiekio pradeda rūgti, sukeldama disbiozę.
• Skrudintos saulėgrąžų sėklosJų vartojimas sukelia kepenų ligų vystymąsi. Rekomenduojama balandžius šerti tik žaliomis sėklomis.
• Padidintas druskos kiekisBalandžio išskyrimo sistema negali apdoroti didelio kiekio druskos, todėl ji kaupiasi jo kūne. Tai galiausiai gali lemti paukščio mirtį.
• KrakmolasKaip ir druska, paukščio skrandyje ji blogai virškinama.
• Žuvis, mėsa ir mėsos produktaiPaukščio kūnas negali virškinti tokių produktų, o tai gali lemti jo mirtį.
• Pienas ir pieno produktaiJų vartojimas gali sukelti disbakteriozės vystymąsi.

Balandžiams negalima duoti sugedusio, pelijuočio ar pasibaigusio galiojimo maisto.

Kaip dažnai reikėtų lesinti balandžius?

Paukščiai lesinami pagal nustatytą grafiką, o lesalo proporcijas ir kiekį nustato veisėjas, atsižvelgdamas į paukščių veislę ir bendrą savijautą. Lesinimo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į sezoną:

• VasaraŠiltuoju metų laiku balandžiai dažnai lesa tris kartus per dieną. Jei balandinė atvira, paukščiai dieną laisvai skraido per pievas ir patys ieško maisto. Namuose jiems tereikia lengvo papildomo maitinimo. Pirmą kartą lesinti reikia 8:00 val., antrą kartą – 13:00 val., o trečią – 18:00 val.
• ŽiemaŠaltu oru situacija šiek tiek pasikeičia – balandžiai šeriami du kartus per dieną. Antrąja porcija reikėtų duoti vitaminų ir mineralų papildų, kurių sudėtis turėtų būti labiau koncentruota nei vasarą, nes žiemą balandžiai negauna šviežios žolės ir turi kompensuoti šį trūkumą. Kadangi žiemos dienos trumpos, balandžiams nereikia didesnio davinio. Todėl šėrimą 10:00 ir 17:00 val. galima riboti.

Jei vištidėje laikote skirtingų veislių balandžius, juos reikėtų šerti atskirai. Dideli paukščiai lesalą suėda greičiau nei trumpasnapiai. Todėl, jei juos šersite kartu, dalis pulko liks alkani. Be to, mažesnėms veislėms geriau naudoti susmulkintus grūdus.

Šėrimo ypatybės skirtingais laikotarpiais

Balandžių racioną reikia koreguoti atsižvelgiant tiek į sezoną, tiek į jų vystymosi stadiją. Lentelėje pateiktas pavyzdys, kokiu maistu ir kokiomis proporcijomis lesinti paukščius:

Produktai	Maitinimo laikotarpiai
	Žiema	Pavasaris-vasara	Aktyvaus augimo laikotarpis	Poravimosi laikotarpis	Šėrimosi laikotarpis	Konkurso laikotarpis	Transportavimo metu
Kviečiai	-	10%	20%	-	10%	5%	50%
Miežiai	40%	20%	20%	20%	10%	20%	-
Kukurūzai	10%	10%	10%	10%	10%	10%	20%
Avižiniai dribsniai	40%	-	-	20%	20%	-	-
Lęšiai	10%	-	-	-	10%	-	-
Soros	-	20%	30%	20%	10%	10%	-
Žirniai	-	20%	10%	15%	20%	35%	-
Vikis	-	10%	10%	15%	10%	10%	30%
Avižos	-	10%	-	-	-	10%	-

Vasaros ir žiemos meniu

Balandžių mityba skiriasi priklausomai nuo metų laiko, ir tai taikoma tiek naminiams, tiek lauko paukščiams.

Vasarą paukščių aktyvumas gerokai padidėja, nes jie daug skraido, o tai reikalauja daug energijos. Po skrydžių balandžiai įgyja apetitą, nes jiems reikia atsigauti. Norint tai pasiekti, jų vasaros racione turėtų būti:

• grikiai;
• antros rūšies žirniai ir geltonieji lauko žirniai;
• vika;
• soros;
• rapsų;
• sorgas.

Žiemą reikėtų sumažinti baltymų suvartojimą, kad būtų išvengta priešlaikinio kiaušinių dėjimo. Tam reikia iš raciono pašalinti ankštinius augalus (pupeles ir žirnius) ir vietoj jų pradėti vartoti avižas bei miežius. Lesyklas reikėtų reguliariai papildyti grūdais ir javais, kad kiekvienas paukštis per dieną gautų 40 gramų pašaro. Optimali paros norma galėtų atrodyti taip:

• miežiai – 40 %;
• avižos – 40 %;
• malti kukurūzai – 10%;
• lęšiai – 10 %.

Šaltaisiais žiemos mėnesiais balandžius taip pat galima šerti mišrių grūdų koše, virta lengvai pasūdytame vandenyje. Taip pat rekomenduojama kartą per dieną grūdų mišinius pakeisti kviečių sėlenų ir virtų bulvių koše.

Daugiau apie balandžių maitinimą žiemą galite sužinoti iš šis straipsnis.

Siekiant skatinti greitą medžiagų apykaitą ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą, žiemą balandžiams reikia duoti papildomo maisto, kuris gali būti džiovintos žolelės (krapai, petražolės) arba tarkuotos daržovės (moliūgai, morkos).

Žiemą balandžių plunksnos išliks minkštos ir purios, jei į jų racioną įtrauksite linų ir rapsų sėklų – 4 g per dieną.

Maitinimas poravimosi ir veisimosi laikotarpiu

Veisimosi sezono metu balandžiams reikia maisto, kuriame gausu baltymų ir mineralų, nes jų trūkumas lemia sumažėjusį reprodukcinį pajėgumą ir neigiamai veikia jų palikuonių sveikatą. Pavyzdžiui, vitaminas A turi įtakos kiaušinių dėjimo greičiui, todėl trūkumas tiesiogiai veikia vaisingumą. Vitamino B2 trūkumas gali sukelti embriono vystymosi sutrikimus.

Visos būtinos maistinės medžiagos, kurių balandžiams reikia šiuo laikotarpiu, yra ankštiniuose augaluose. Šis pašaras per trumpą laiką patenkina paukščio organizmo poreikius. Štai keletas kasdienio raciono pavyzdžių:

• 1 pavyzdysŽirniai, soros, miežiai – 20 %; kviečiai, vikiai, kukurūzai, avižos – po 10 %.
• 2 pavyzdysVikiai, kukurūzai – po 20 %; žirniai, kviečiai – po 15 %; soros, miežiai, aliejiniai augalai – po 10 %.

Nepriklausomai nuo konkrečios dietos, reikėtų atsižvelgti į tai, kad paros pašaro kiekis yra 50–60 g vienai galvai.

Veisimosi sezono metu balandžiams taip pat reikėtų duoti žuvų taukų, įmaišant jų į pašarą ciklais – savaitė po savaitės. Šiuo tikslu taip pat galima naudoti multivitaminus arba „Trivit“.

Maitinimas šėrimosi laikotarpiu

Šis laikotarpis paukščiams yra ypač energijos reikalaujantis, todėl jų racionas turėtų būti kuo maistingesnis, neskatinantis lytinio susijaudinimo. Be to, siekiant skatinti aktyvų plunksnų augimą, jų racione turėtų būti maisto produktų, kuriuose gausu aliejų. Tai apima įvairias sėklas:

• kanapės;
• rapsų;
• linų sėmenys;
• saulėgrąžos;
• tortas.

Jie turėtų gauti 10% paros pašaro kiekio, kurio norma yra apie 50 g. Likusią raciono dalį sudaro pašarų mišinys:

• žirniai – 20%;
• miežiai – 20 %;
• avižos – 20 %;
• soros – 10%;
• Vikipedija – 10 %;
• kukurūzai – 10%;
• kviečių – 10 %.

Jei paukščiai plunksnų žydėjimo laikotarpiu ėda prastai, į jų lesalą galite įberti juodųjų pipirų (1–2 grūdelius per dieną). Tai padės atkurti jų apetitą.

Ką valgo viščiukai?

Tiek gamtoje, tiek namuose viščiukams pirmosiomis gyvenimo dienomis reikalinga nuolatinė tėvų priežiūra. Suaugę paukščiai maitina savo jauniklius pienu, kuriame yra visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Jei naujagimis balandžių jauniklis lieka be tėvų ir negali gauti pieno, jam reikia duoti specialaus kompensacinio maitinimo, kad jis nenugaištų. Žmogus gali maitinti jauniklį kiaušinio trynio ir pieno mišiniu, naudodamas švirkštą ir ploną guminį vamzdelį, įkištą į stemplę. Jau po savaitės balandžių jauniklį galima duoti skystos pieno košės, pagamintos iš žirnių arba lęšių. Jį reikia maitinti kas 7–8 valandas.

Daugiau informacijos apie tai, kaip maitinti balandžių viščiuką namuose, galite perskaityti Čia.

Kai viščiukai sulaukia 4–6 savaičių amžiaus, jie pereina prie suaugusių viščiukų maisto. Jų racione palaipsniui ima dominuoti suminkštėję grūdai. Gamtoje viščiukus maitina ir patinas, ir patelė. Net jei vienas iš tėvų miršta, kitas daro viską, kas būtina, kad užaugintų palikuonis. Pavyzdžiui, jis moko viščiukus savarankiškai skraidyti ir ieškoti maisto.

Jei viščiukai laikomi namuose ir atskirti nuo tėvų, veisėjas turi juos aprūpinti geresne mityba. Viščiukų mityba turėtų būti koreguojama jiems subrendus:

• Iš pradžių viščiukus maitinkite sudrėkintais kviečių grūdais, į kuriuos patartina įpilti šiek tiek žuvų taukų arba trivitaminų.
• Siekiant padidinti pašaro maistinę vertę ir užtikrinti aktyvų vystymąsi, viščiukus reikia šerti daug baltymų turinčiu pašaru. Šiuo tikslu į racioną turėtų būti įtraukti žali vištienos kiaušinių baltymai, sumaišyti su kukurūzų arba žirnių miltais. Į šį pašarą patartina įberti keletą smėlio grūdelių, nes tai padės pagerinti virškinimo funkciją.
  

  Kaip pagrindinio raciono papildymą, viščiukams galima duoti specialų presuotą maistą, kuriame yra daug baltymų.

• Toliau į racioną įtraukite ankštinius augalus. Turėkite omenyje, kad balandžiai juos ėda rečiau nei kviečius, kurie turėtų būti vyraujantis maistas jų racione.
• Kai viščiukai visiškai įvaldo šį maistą, į jų racioną galima įtraukti visus kitus suaugusių paukščių mitybos elementus.

Vaizdo įrašo apžvalga apie dirbtinį balandžių viščiukų maitinimą:

Mėnesio amžiaus balandžius dabar galima šerti visaverčiu pašarų mišiniu. Štai apytikslis jo ingredientų sąrašas:

• soros – 30%;
• kviečiai – 20%;
• miežiai – 20 %;
• žirniai – 10%;
• vikiai – 10 %;
• kukurūzai – 10 %.

Patartina šį mišinį sudrėkinti žuvų taukais. Tuo tarpu skrydžio laikotarpiu kviečių suvartojimą reikėtų sumažinti perpus, padidinant žirnių ir vikių kiekį.

Viščiukus reikia šerti tris kartus per dieną. Ketvirtadalis dienos normos turėtų būti duota pusryčiams ir pietums, o likę du ketvirtadaliai – vakarienei. Atminkite, kad viščiukams negalima duoti daugiau kaip 40 gramų maisto per dieną.

Laistymo balandžiai

Gatvės paukščiai dažnai geria nešvarų vandenį iš balų ir fontanų, o tai gali sukelti pavojingas ligas. Tai, žinoma, turi įtakos ne tik jų gyvenimo kokybei, bet ir gyvenimo trukmei.

Kad naminiai balandžiai būtų apsaugoti nuo tokių pasekmių, jiems reikėtų duoti tik švaraus vandens. Vasarą temperatūra turėtų būti apie 12–15 laipsnių Celsijaus, o žiemą – bent 8 laipsniai Celsijaus. Vidutiniškai kiekvienas paukštis per dieną turėtų gauti apie 50–60 ml vandens. Vandens trūkumas neigiamai veikia paukščių sveikatą. Todėl svarbu užtikrinti, kad jų geriamieji dubenėliai visada būtų pilni šviežio, švaraus vandens.

Balandžiai yra nereiklūs ėdai, todėl jie ėda beveik viską, ką tik paliečia. Tačiau netinkama mityba gali paveikti jų gyvenimo trukmę, dažnai sukeldama virškinimo problemų ir rimtų ligų. Norint išvengti priešlaikinės mirties, svarbu pasirūpinti tinkamu maistu ir vandeniu.

Dažnai užduodami klausimai