Kalakutų gyvenimo trukmė ir jų ilgaamžiškumo sąlygos

Kalakutų laikymas gali būti pelningas verslas, priklausomai nuo to, kaip ir kodėl jie auginami. Perkant kalakutus svarbu žinoti jų vidutinę gyvenimo trukmę. Ši informacija gali padėti atitinkamai planuoti kalakutų laikymą.

Kiek laiko gyvena kalakutai?

Laukinėje gamtoje kalakuto vidutinė gyvenimo trukmė yra 3–5 metai, patelės paprastai gyvena 3 metus, o patinai – 4 metus.

Naminiai kalakutai gyvena beveik dvigubai ilgiau – vidutiniškai apie 10 metų ir net ilgiau, jei jie laikomi geromis sąlygomis ir tinkamai maitintisTačiau vyresnių paukščių mėsa tampa kieta ir beskonė, todėl jie paprastai ilgai nelaikomi.

Produktyvios priežiūros laikotarpiai priklausomai nuo paskirties:

• Kalakutai pasiekia maksimalų svorį būdami 2 metų, todėl toliau laikyti paukščius mėsai būtų nepraktiška; jie dažnai skerdžiami kelių mėnesių amžiaus;
• Kalakutų reprodukcinis amžius trunka iki 7–8 metų, todėl veisimo tikslais paukščiai laikomi ne ilgiau kaip 8 metus.

Seniausias žinomas prijaukintas kalakutas istorijoje gyveno iki 13 metų, tačiau tai reikėtų laikyti išimtimi.

Nuo ko priklauso gyvenimo trukmė?

Vidutinė paukščių gyvenimo trukmė apskaičiuojama remiantis daugeliu veiksnių. Būtent:

• kalakutų veislė;
• sulaikymo sąlygos;
• grindys;
• sveikata;
• mityba;
• aplinkos sąlygos;
• Vištienos kooperatyvo saugumas.

Patelės gali gyventi trumpiau nei patinai, priklausomai nuo to, ar jos veisiasi kiekvieną poravimosi sezoną, ar ne.

Kaip prailginti kalakuto gyvenimą?

Kalakutai laikomi gana lengvai prižiūrimais. Tai atsparūs paukščiai, galintys atlaikyti net atšiaurias oro sąlygas. Tačiau norint užtikrinti tinkamą priežiūrą, patenkinti jų poreikius ir pailginti jų gyvenimo trukmę, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Kalakutams kritiškiausias laikas yra pirmosios kelios savaitės po gimimo. Viščiukus reikia stebėti 24 valandas per parą, siekiant užtikrinti, kad jų nepaveiktų plėšrūnai, šaltis ar ligos. Kad jaunikliai išgyventų šį laikotarpį, svarbu laikytis tam tikrų sąlygų.

Temperatūra ir drėgmė

Kalakutienos viščiukams reikia daug šilumos, todėl iš pradžių jų vištidėje temperatūra turėtų būti palaikoma nuo 95 iki 100 laipsnių Celsijaus (205–212 laipsnių Farenheito), o vėliau kas savaitę mažinama 5 laipsniais, kol užaugs visų paukščių plunksnos. Vėliau vištidėje temperatūra turėtų būti palaikoma nuo 12 iki 22 laipsnių Celsijaus (55–72 laipsnių Farenheito).

Kalakutų vištidėje galite pastatyti šildymo lempą, tačiau svarbu užtikrinti, kad jie turėtų pakankamai vietos, jei norėtų, galėtų persikelti į vėsesnę vištidės dalį. Taip pat galite naudoti termometrą temperatūrai viduje stebėti.

Paukštidėje drėgmė turėtų būti ne mažesnė kaip 50 procentų. Priešingu atveju kalakutams gali pasireikšti gleivinės sudirginimas ir kvėpavimo sutrikimai.

Tvora vaikščiojimui

Daugelis ūkininkų leidžia savo kalakutams gyventi lauke aptvertoje lovelėje su nešiojama lakta. Kalakutai klesti trumpoje, 10–15 cm ilgio žolėje. Reikėtų įrengti saugią tvorą, kad būtų išvengta plėšrūnų, tokių kaip:

• lapės;
• meškėnai;
• kojotai;
• meškos.

Tvorai geriausiai tinka pinti vielos pluoštai.

Izoliacija

Paukštidėje neturėtų būti skersvėjų; tai dar svarbiau nei palaikyti šiluminę pusiausvyrą, nes skersvėjai gali lemti kalakutų viščiukų mirtį.

Ant grindų galite patiesti storą patalynės sluoksnį kalakutų namasPušų drožlės taip pat yra ideali izoliacinė medžiaga, nes jos yra nebrangios ir lengvai prieinamos. Taip pat galite įrengti apsauginį tinklelį aplink vištidę, kad vištidės būtų šiltos.

Maistas ir vanduo

Neduokite paukščiams šalto vandens, nes tai gali juos nužudyti. Svarbu užtikrinti, kad vanduo būtų šiltas. Kalakutams pirmąsias 6–8 savaites reikia 28 % baltymų, po to juos galima šerti 18 % baltymų turinčiu pašaru. Augant jiems taip pat reikia žalumynų.

Grūdai ir kalcis paukštienos lesale skatina kiaušinių gamybą. Kalakutams geriausia šerti granulėmis kaip pagrindine jų raciono dalimi. Lesinimui reikėtų naudoti specialią, pakankamo talpumo lesyklėlę, nes suaugę kalakutai per dieną suvartoja maždaug 500 g pašaro.

Kartu su granulėmis apsvarstykite galimybę naudoti vaisius ir daržoves, lapus, piktžoles ir kitus laukinius maisto šaltinius, pavyzdžiui, giles. Paukščiai taip pat gali maitintis vabzdžiais. Tačiau patariama būti atsargiems, nes įvairūs vabzdžiai gali pernešti kenksmingus pesticidus.

Fizinis aktyvumas

Kalakutams reikėtų suteikti pakankamai erdvės vaikščioti ir užsiimti reikalinga fizine veikla. Tai taip pat padės pagerinti jų psichinę savijautą.

Koralas

Naminės kalakutės gali pabėgti ar net nuskristi, todėl reikia atidžiai apgalvoti aptvaro konstrukciją. Kalakutai turėtų būti laikomi tokioje vietoje, kad negalėtų pabėgti ar perlipti per tvorą.

3–4 kalakutų gyvenimo savaites galite šiek tiek atsipalaiduoti kontrolėje, nes per tą laiką paukščiai supras, kad čia jiems tiekiamas maistas ir priežiūra, ir jie norės pasilikti.

Ligų prevencija ir gydymas

Kai kalakutai sulaukia pirmųjų savaičių, jų gyvenimo trukmei pirmiausia gali turėti įtakos ligos.

Kai kurios iš labiausiai paplitusių naminių kalakutų ligų yra šios:

• Histomoniazė. Nešiotojas yra akloji kirmėlė. Kai kalakutai praryja šios kirmėlės kiaušinėlius, jie vystosi žarnyne ir migruoja į aklosios žarnos sienelę, sukeldami viduriavimą ir uždegimą. Parazitas tada per pilvo ertmę patenka į kepenis, kur padaro didelę žalą, dažniausiai sukeliančią staigią mirtį.
• Kokcidiozė. Šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, kuris dauginasi patekęs į paukščių žarnyno ląsteles. Jis toliau naikina žarnyno sienelės ląstelių gleivinę, ją pažeisdamas.
  Šis pažeidimas sutrikdo žarnyno gebėjimą įsisavinti maistines medžiagas, todėl neišvengiamai atsiranda viduriavimas ir svorio kritimas. Didžiausia rizika kyla asmenims nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių amžiaus (jiems yra didžiausia tikimybė mirti nuo šios ligos).
• Puodelis. Erysipelas yra dirvožemyje gyvenanti bakterija, kuri gali patekti į paukščio kraują per žaizdą. Blogiausiu atveju tai gali sukelti staigią mirtį, tačiau dažniau tai lemia sulėtėjusį augimą ir šlubavimą.

Dažniausi paukščių ligų požymiai yra šie:

• silpnumas;
• nepakankama mityba ir dehidratacija;
• skystos išmatos, kartais kruvinos išskyros.

Kad kalakutai nesusirgtų ir išvengtumėte blogesnio rezultato, nedelsdami paskiepykite savo paukščius visomis būtinomis vakcinomis.

Tinkamai auginami ir prižiūrimi naminiai kalakutai gali gyventi iki 10 metų. Tačiau ši vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Kalakutų sveikatai būtini geras maistas, švarus vanduo, subalansuota temperatūra vištidėje, erdvios lauko erdvės, mankšta ir apsauga nuo plėšrūnų.

Dažnai užduodami klausimai