Ką daryti, jei antis užšalo?

Jei jūsų antis sušalo, svarbu žinoti, kaip suteikti skubią pagalbą ir tolesnę pagalbą. Paukščių hipotermija gali turėti itin nemalonių pasekmių, įskaitant viso pulko mirtį. Ypač svarbu, kad nauji ančių augintojai išmoktų tinkamai prižiūrėti antis žiemą.

Kodėl antys užšąla?

Daugelis mano, kad antys neturėtų sušalti, nes jos turi unikalų plunksnų tipą – pūkus. Iš jų gaminamos aukštos kokybės pagalvės ir šilti drabužiai, nes ančių pūkai greitai ir patikimai sušildo.

Šios plunksnos sukurtos taip, kad sulaikytų šaltą orą šalia odos ir nukreiptų jį nuo kūno. Šio paukščio kūnas gamina specialų aliejų, kuris pasiskirsto po plunksnas ir priverčia jas atstumti vandenį. Štai kodėl žiemą šiuos paukščius galima pamatyti plaukiojančius tvenkiniuose.

Kitos strategijos, kaip antims išlikti šiltoms, yra šios:

• Žiemą pūkai sutirštėja, o patys paukščiai tampa mažiau aktyvūs, taip taupydami energiją šilumai.
• Šaltu oru antys glaudžiasi kartu, kad sušiltų. Jos taip pat įkiša snapus į sparnus, todėl, skirtingai nei vištos, tik jų kojos yra jautrios nušalimams.
• Antys gali sumažinti ir pakelti savo kūno temperatūrą, priklausomai nuo oro sąlygų lauke.

Nepaisant šių unikalių šilumos generavimo savybių, antys patiria didelį šaltį ir net sušąla iki ledo, nes jų kūno šilumos nepakanka kompensuoti. Tai liudija daugybė naujienų pranešimų iš visos šalies apie paukščius, gyvenančius mūsų poilsio parkuose.

Išgyvenimo tikimybė menka, nes nejudrumas pritraukia gyvūnus ir kitus paukščius (varnas ir kt.), kurie puola ir naikina antis. Todėl laukiniai paukščiai linkę skristi į šiltesnio klimato regionus.

Kas yra paukščių hipotermija?

Hipotermija reiškia hipotermiją – rimtą būklę. Pagrindinė jos priežastis – kritinis anties kūno temperatūros sumažėjimas, dėl kurio labai sulėtėja medžiagų apykaita ir kraujas negauna deguonies, todėl atsiranda hipoksija (deguonies badas). Tai sutrikdo žarnyno ir kitų vidaus organų veiklą.

Hipotermija pagal sunkumą skirstoma į 3 laipsnius:

• silpna (hipereminė) – temperatūra nukrenta nuo +40 laipsnių iki +30–35;
• tarpinė – temperatūra svyruoja nuo +25 iki +28 laipsnių;
• giliai – sumažėjimas įvyksta iki kritinių ribų – nuo ​​+15 iki +20 laipsnių, dėl ko baigiasi mirtis.

Jauni gyvūnai yra ypač jautrūs hipotermijai.

Pavojaus ir žalos laipsnis

Jei ūkininkas nesiima jokių priemonių naminiams paukščiams gelbėti, tai neišvengiamai lemia mirtį, ypač jaunų paukščių, kurie ne tik greičiau nei suaugusieji sušąla, bet ir traiško vienas kitą bandydami sušilti. Tai prisideda prie masinio ančių mirtingumo.

Ligos priežastys

Nepaisant to, kad antys turi savybę generuoti šilumą, jos ne visada gali palaikyti optimalią kūno temperatūrą, nes yra veiksnių, kurie tai neigiamai veikia.

Pavyzdžiui:

• skersvėjai ančių namelyje;
• didelė drėgmė kartu su šalčiu;
• šlapios plunksnos;
• drėgnas kraikas;
• pernelyg ilgas ganymas;
• jaunas amžius.

Kursas ir simptomai

Pavojaus lygį lemia ligos sunkumas. Hipotermija vystosi nuosekliai:

• Pirmoje lengvoje stadijoje susiaurėja paukščio periferinės kraujagyslės, todėl oda parausta. Dėl šio susiaurėjimo kraujas nukreipiamas į vidaus organus, todėl į kraujagysles patenka veninio kraujo, sukeldamas skausmą. Laikui bėgant skausmas sumažėja, o jautrumas žymiai sumažėja (panašiai kaip anestezijos metu).
• Antrajame etape atsiranda hiperemija ir patinimas, susidaro kruvinos pūslės (jei jos plyšta, iš jų išteka kruvinas eksudatas), išsivysto opos.
• Trečiajame etape išsivysto audinių nekrozė. Taip pat žūsta poodinis audinys, kuris prisideda prie paskutinės stadijos, apie kurią retai kalbama. Tačiau būtent šiame etape paukštis žūsta, pažeidžiami visi poodiniai audiniai ir atsiranda gangrena.

Hipotermiją ir vėlesnį nušalimą gana lengva atpažinti pagal šiuos simptomus:

• antys glaudėsi kartu bandydamos sušilti;
• paukščiai slepia savo snapus sparnuose;
• nuolat sulenkite kojas;
• atsisakyti keltis (visą laiką praleisti gulint) ir išeiti iš kambario;
• atsisakyti maisto;
• raumenų drebulys;
• paukščiai ieško šilumos šaltinių;
• snapo, letenų ir odos aušinimas;
• einant iš galūnių girdimas savotiškas „skambėjimo“ garsas;
• Letenos įgauna stiklinę išvaizdą (su stipriais nušalimais), bet pirmiausia jos tampa mėlynos ir juodos.

Kartais hipotermiją lydi viduriavimas ir kvėpavimo takų patologijos. Šiuo atveju, pagalbiniai
Ženklai yra tokie:

• padidėjusi letargija ir mieguistumas;
• visiškas atsisakymas valgyti;
• snapo paraudimas/mėlynavimas ir išskyros iš nosies;
• plutelių susidarymas ant vokų;
• prilipimas prie akių;
• dusulys, dažnas kvėpavimas;
• plunksnų nuobodumas.

Diagnostika

Diagnostinės priemonės prasideda nuo simptomų nustatymo ir paukščio apžiūros. Daugelis veterinarų ir ūkininkų matuoja kūno temperatūrą, kad nustatytų hipotermijos sunkumą. Tai daroma per kloaką (išangę), kuri pirmiausia sutepama vazelinu arba tirštu kremu.

Gydymas ir pirmoji pagalba

Jei antys hipotermiškai sušąla, turėtumėte suteikti pirmąją pagalbą – jūsų neatidėliotini veiksmai nulems būsimo „scenarijaus“ baigtį. Ką daryti:

1. Perkelkite paukščius į šiltą kambarį.
2. Kai antis sušils, nuplaukite jos kojas šiltu vandeniu ir kruopščiai nusausinkite minkštu frotiniu rankšluosčiu.
3. Įtrinkite bet kokia riebalų pagrindu pagaminta medžiaga. Galite naudoti sviestą, žąsų, ėrienos arba ožkos taukus. Jei neturite nieko kito, naudokite įprastą vazeliną.
4. Po įtrynimo pamasažuokite anties galūnes, tai paskatins greitą kraujotaką, o tai padės sušildyti visą kūną ir paskatins atsigavimą.
5. Duokite antibiotikų (pvz., „Baytril“).

Papildomi terapiniai veiksmai:

• Svarbu kasdien tepti anties galūnes specialiais tepalais, kuriuos paskyrė veterinaras. Idealiu atveju tepalai turėtų turėti antibakterinių savybių.
• Ūkininkai dažnai naudoja ASD (3 frakcija).
• Po 5 dienų paukščiui duodama ASD (2 frakcija).
• Papildomai skiriamas vitaminas B6. Gydymas trunka 7–10 dienų.

Jei pastebimi peršalimo požymiai, į vandens dubenėlį galima įlašinti kelis lašus citrinos sulčių. Pašaras ir gėrimai turi būti šilti. Gydytojas paskirs antibiotikų, imunitetą stiprinančių vaistų ir bakteriofagų.

Jei anties kojos smarkiai nušalusios, jos amputuojamos. Paukštis gali išgyventi be vienos galūnės, bet be abiejų – žūsta. Kūno temperatūra taip pat turi įtakos ligos baigčiai – kuo ji žemesnė, tuo mažesnė išgyvenimo tikimybė. Tokiu atveju nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarą.

Kaip namuose išvengti ančių užšalimo – prevencija

Kad antys neperšaltų ir nenušaltų kojų, svarbu jomis tinkamai rūpintis žiemą. Laikykitės šių paprastų taisyklių:

• Kruopščiai paruoškite kambarį. Tam žiemos metu sienos ir grindys yra apšiltintos, visos ventiliacijos angos ir langai uždaromi, įtrūkimai, skylės ir panašiai užkalami lentomis ir užsandarinami.
• Išlaikykite save sausą visą šaltąjį sezoną. Dažnai keiskite patalynę, kad nesikauptų drėgmė. Neleiskite antims maudytis.
• Stebėkite oro temperatūrą paukštidėje. Ji neturėtų nukristi žemiau 3–5 laipsnių Celsijaus. Jei ji nukrenta ir nėra galimybės jos pakelti, paukščiams duokite daugiau lesalo. Daugelyje paukštidžių įrengiami šildymo įrenginiai, kad būtų palaikoma optimali temperatūra.
• Atkreipkite dėmesį į dienos šviesos valandas. Jo rodikliai turėtų būti lygūs 13–14 valandų. Žiemą natūraliomis sąlygomis tai neįmanoma, todėl ūkininkai įrengia šviestuvus – 1 kvadratiniam metrui pakanka 5 vatų. Jie turėtų būti išjungti ne vėliau kaip 19 val.
• Mityba yra svarbi žiemos priežiūros dalis. Pašaras suteikia antims energijos šilumai gaminti. Žiemos šėrimo normos yra bent 20 % didesnės, palyginti su vasaros šėrimo normomis.
• Ėjimas. Ančių vaikščiojimo aikštelė turi būti kruopščiai paruošta. Paukščių negalima paleisti tiesiai ant sniego, todėl sniegą reikia pašalinti iš aptvaro. Patartina žemę uždengti storu šiaudų sluoksniu, kad būtų išvengta nušalimų. Minimali vaikščiojimo trukmė – 60 minučių.

Kad išvengtumėte hipotermijos, griežtai laikykitės prevencinių priemonių, o nušalus, nedelsdami imkitės veiksmų. Ir nepamirškite, jei gyvenate regione, kuriame vyrauja atšiaurus klimatas, rinkitės vietines paukščių veisles, kurios yra prisitaikiusios prie šalčio ir geriau jį toleruoja.

Dažnai užduodami klausimai