„Irga Martin“ – tai kanadietiška veislė, pasižyminti nereikalinga priežiūra ir atsparumu įvairiems klimato pokyčiams. Ji laikoma geriausia savo grupėje, nes krūmai ne tik subrandina dideles, saldžias uogas, bet ir puošia sodą dideliais žiedais pavasarį, o rudenį – raudonais lapais.
Kas ir kada sukūrė šią veislę?
Martin kilęs iš Kanados, tačiau tikslios veisimo datos ir tėvai nežinomi. Šaltiniai rodo, kad kryžminimui buvo naudojama Thyssen veislė.
Medžio išvaizda
Šis serbentas yra lapuotis, daugiastiebis, vidutinio aukščio krūmas, kurio ūgliai siekia iki 250–300 cm ilgio. Jis taip pat yra vidutinio pločio, medis siekia 180–200 cm skersmenį.
Kitos būdingos savybės:
- karūnos forma – suapvalintas;
- ūgliai – gana lankstus, padengtas žieve be brendimo;
- žievės atspalvis – jaunas – rausvas, subrendęs – klasikinės rudos spalvos;
- šaknų sistema – paviršutiniškas tipas, tačiau daugelis procesų gali „eiti“ giliai;
- žiedynai – pailgos su tankiu gėlių išdėstymu 16-20 vienetų;
- pumpurai – sniego balta;
- lapo lapas – tamsiai žalia, su matiniu paviršiumi;
- lapo forma – apvalios, bet viršus smailus, o kraštai platūs ir nelygūs.
Vaisių savybės ir jų skonis
Uogos laikomos didelėmis – jų ilgis svyruoja nuo 1,5 iki 1,8 cm, o svoris siekia iki 1 g. Veislę galima atpažinti ir pagal kitas savybes:
- vaisiaus forma – apvalios-pailgos;
- spalva - sodriai violetinė-mėlyna, bet visiškai prinokęs įgauna juodų atspalvių;
- paviršius – lygus, bet su vaškine danga;
- minkštimas – švelnus, su padidėjusiu sultingumu;
- aromatas – intensyvus;
- skonis - saldus.
Brandinimo laikotarpis ir derlius
Vaisiai sunoksta sezono viduryje. Uogos pradeda formuotis birželio pirmoje pusėje ir dera iki rugpjūčio pradžios, nokdamos vienu metu. Krūmai pradeda duoti vaisių trečiaisiais metais po pasodinimo.
Veislė „Martin“ duoda derlių kasmet. Nors tikslūs derliaus skaičiai dar nėra nustatyti, tikimasi, kad jie bus dideli. Vidutiniškai kitos Kanadinės serbentų veislės gali duoti iki 20–25 kg derliaus iš krūmo, o tai yra derliaus įvertinimo atskaitos taškas.
Atsparumas šalčiui
Šis krūmas be specialios pastogės gali atlaikyti iki -40 laipsnių Celsijaus temperatūrą, tačiau pirmuosius dvejus trejus metus jaunus daigus geriausia apšiltinti. Šaltesniuose regionuose rudenį šaknų zoną mulčiuokite, o žiemą lengvai uždenkite sniegu. Karštu oru rekomenduojama papildomai laistyti.
Naudingos savybės
Šios aronijos uogos yra gausios cukrų, organinių rūgščių, taninų ir kitų bioaktyviųjų komponentų, taip pat askorbo rūgšties, kurios kiekis nokimo metu didėja, o vėliau mažėja. Uogose taip pat yra karotinoidų ir mangano.
Dėl šios sudėties uogų vartojimas padeda stiprinti širdį ir kraujagysles, normalizuoti kraujospūdį, palaikyti virškinimo funkciją ir gerinti žarnyno veiklą. Taip pat pastebimas bendras stiprinamasis poveikis organizmui.
Naudojimas
Uogos yra universalios, labai saldžios ir aromatingos. Jos ne tik valgomos šviežios, bet ir naudojamos gaminant kepinių įdarus, taip pat uogienėms, kompotams, likeriams ir vynui gaminti.
Patyrusios šeimininkės rekomenduoja gamindamos uogienę Martino uogas derinti su rūgščiais vaisiais – tai suteiks malonaus rūgštumo ir dar labiau sustiprins aronijos skonį.
Vietos ir dirvožemio reikalavimai
Šermukšnio „Martin“ veislės uogas galima sodinti tiek saulėtose, tiek vidutinio pavėsio vietose. Tačiau svarbu nepamiršti, kad intensyvi saulė gali būti žalinga augalui. Pietiniuose regionuose geriausia krūmui suteikti pavėsį karščiausią dienos dalį. Kiti reikalavimai:
- Augalas gerai toleruoja vėją, tačiau neigiamai reaguoja į aukšto gruntinio vandens lygio artumą – jį reikėtų sodinti tose vietose, kur vandens lygis yra 200–250 cm žemiau žemės paviršiaus.
- Nors serbentas prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų, idealiai tinka priemolis ir lengvas smėlingas dirvožemis. Venkite pernelyg sunkaus molio, rūgščių ir druskingų dirvožemių. Labai svarbu palaikyti subalansuotą, neutralų dirvožemio pH.
- ✓ Optimalus dirvožemio rūgštingumas Martino serbentui turėtų būti 6,0–7,5 pH intervale.
- ✓ Siekiant išvengti ligų, būtina užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink krūmą, vengiant tankių sodinimų.
Sodinimo subtilybės
Šią serbentų veislę geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Svarbu išlaikyti bent 120–200 cm atstumą tarp augalų. Svarbūs punktai:
- Sodinimo duobes reikia paruošti 2–3 savaites prieš sodinimą, geriausia – mėnesį.
- Rekomenduojamas duobės gylis yra apie 45–55 cm, o plotis – 55–65 cm.
- Siekiant išvengti šaknų puvinio, duobės apačioje dedamas drenažo sluoksnis. Tada įpilamas dirvožemio mišinys su upės smėliu, superfosfatu, kalio druska ir humusu.
- Serpentino sodinuko sodinuko sodinimas yra paprastas. Įdėkite jį į paruoštos duobės centrą ir užberkite šaknų sistemą dirvožemiu.
- Svarbu laikytis dviejų taisyklių: pakreipkite daigą 45 laipsnių kampu ir pagilinkite šaknies kaklelį 5–6 cm, kad geriau įsišaknytų.
Po pasodinimo krūmas palaistomas 13–17 litrų vandens ir mulčiuojamas. Ūgliai nupjaunami trečdaliu, paliekant šešis sveikus pumpurus augimui.
Priežiūra ir auginimas
Krūmą reikia laistyti tik sausringais laikotarpiais, maždaug kartą per savaitę, naudojant 20–30 litrų vandens, priklausomai nuo jo amžiaus. Optimalus laistymo laikas yra vakaras. Kadangi šermukšnis gerai auga laistomas, vakarinis laistymas padės pagerinti lapų išvaizdą.
Kitos auginimo taisyklės:
- Jei sodinimo metu buvo panaudotos reikiamos trąšos, 3–4 metus papildomai tręšti nereikia. Vėliau trąšos naudojamos kartą per metus, ypač rugsėjį, naudojant fosforą ir kalį, kad augalas geriau išgyventų žiemą. Jei lapija reta arba nuvytusi, pavasarį rekomenduojama tręšti azoto trąšomis.
- Genėjimas turėtų būti atliekamas atsargiai, nes ši uoga į jį reaguoja prastai. Per pirmuosius penkerius gyvenimo metus ūgliai turėtų būti trumpinami iki augimo taško, paliekant tris–keturis stipriausius. Tai skatina daugiastiebio krūmo formavimąsi. Kiekvienais metais reikėtų pašalinti du seniausius ūglius, kad augalas atjaunintų.
- Subtropiniuose regionuose žiemai pakanka padengti mulčiu, o šaltesnio klimato zonose, pavyzdžiui, Maskvos srityje, subrendusius augalus reikia izoliuoti ketvirčio metro humuso sluoksniu, o šaknis uždengti sniegu. Jaunus daigus reikia uždengti dėžėmis, pripildytomis pjuvenų.
- × Venkite perlaistyti dirvą, ypač vaisių nokimo laikotarpiu, kad nesusidarytų pilkasis pelėsis.
- × Nenaudokite azoto trąšų vėliau nei vasaros viduryje, nes tai gali sumažinti augalo atsparumą šalčiui.
Privalumai ir trūkumai
Ši veislė mūsų rinkoje pasirodė visai neseniai, tačiau jau tapo mėgstama sodininkų dėl daugybės teigiamų savybių.
Ligos ir kenkėjai
Šermukšnių veislė „Martin“ yra labai atspari ligoms, tačiau šaltos ir lietingos vasaros padidina tokių ligų kaip pilkasis puvinys ir lapų dėmėtligė riziką. Norint išvengti pilkojo puvinio, nustokite laistyti krūmą ir saugokite jį nuo kritulių. Rekomenduojama aplink jį esantį dirvožemį pabarstyti medžio pelenais.
| Liga | Martyno serbento uogų atsparumas | Kontrolės priemonės |
|---|---|---|
| Pilkasis pelėsis | Vidutinis | Nustokite laistyti, apsaugokite nuo kritulių, apdorokite pelenais |
| Lapų dėmėtligė | Žemas | Gydymas vario pagrindo fungicidais |
Jei atsiranda lapų dėmėtligė, krūmą apdorokite fungicidu, kuriame gausu vario. Sėklinius vabalus, kurie gali pažeisti derlių, galima naikinti insekticidu „Fufanon“. Lapus ėdantiems volukams kovoti galima naudoti pelyno užpilą arba „Alatar“.
Atsiliepimai
„Irga Martin“ – nauja veislė, lengvai prisitaikanti prie įvairaus Rusijos klimato. Ji pasižymi neprilygstamu saldumu ir viliojančiu aromatu, yra lengvai prižiūrima ir universali ne tik uogoms, bet ir krūmams auginti. Idealiai tinka pradedantiesiems sodininkams.