Kodėl mano persikų medis nežydi? Priežastys ir sprendimai

Persikų medis yra ne tik skanių ir sultingų vaisių šaltinis, bet ir gražus dekoratyvinis augalas, puošiantis sodus ryškiais žiedais. Kartais persikų medis atsisako žydėti. To priežastys gali būti įvairios – nuo ​​nepalankių klimato sąlygų iki netinkamos priežiūros.

Persikų žydėjimo laikas ir trukmė

Persikas yra vienas iš anksčiausiai derančių kultūrų, todėl jaunas medelis pradeda žydėti antraisiais arba trečiaisiais metais po pasodinimo. Jo švelniai kvapnūs žiedai, kurių atspalvis svyruoja nuo švelniai rožinės iki ryškiai karmino spalvos, gali būti rožinės arba varpelio formos, priklausomai nuo veislės.

Kodėl persikų medis nežydi?

Yra keletas priežasčių, kodėl persikų medis gali nežydėti. Problemos nustatymas gali padėti nustatyti priežastį ir imtis tinkamų veiksmų jai išspręsti.

Medis sustingo

Viena dažna nežydėjimo priežastis yra šalnos. Persikai yra jautrūs žemai temperatūrai, kuri gali pažeisti žiedpumpurius ir dėl to žūti.

Net jei pats medis atrodo sveikas, pažeisti pumpurai neleis jam pavasarį išskleisti pilnaverčių žiedų. Svarbu iš anksto imtis priemonių, kad medis būtų apsaugotas nuo šalčio, ypač regionuose, kuriuose žiemos atšiaurios.

Jei jūsų persikų medis nušalo ir nežydi, atlikite kelis veiksmus, kad padėtumėte jam atsigauti:

• Patikrinkite šakų ir kamieno pažeidimo sunkumą. Ieškokite įtrūkimų, žievės spalvos pakitimų ir kitų pažeidimo požymių.
• Pabandykite atsargiai praplėšti kelis pumpurus. Jei jie rudi ir negyvi viduje, juos pažeidė šalna.
• Nugenėkite visas pažeistas šakas iki sveikos medienos. Tai padės medžiui sutelkti savo išteklius atsigavimui.
• Pašalinkite visas negyvas ar ligotas dalis, kad išvengtumėte ligos plitimo.
• Ypač sausuoju laikotarpiu medį reikia laistyti, tačiau venkite perlaistyti, kad nesupūva šaknys.
• Tręškite subalansuotomis trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo ir kalio. Tai padės sustiprinti ir paskatinti augimą.
• Mulčiuokite dirvą aplink šaknis, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte jas nuo per didelio karščio.

Didelis karštis žydėjimo laikotarpiu

Persikai žydėjimo metu mėgsta vidutinę temperatūrą. Per aukšta temperatūra gali sukelti medžiui stresą, kuris neigiamai veikia jo žydėjimo galimybes. Dėl temperatūros streso žiedpumpuriai gali neišsiskleisti arba žiedai gali per anksti nukristi.

Naudingi patarimai:

• Esant dideliam karščiui, medžiai praranda daugiau vandens garuodami. Jei jie negauna pakankamai vandens, tai gali lemti vytimą ir žiedpumpurių kritimą. Reguliarus laistymas karštuoju metų laiku padės sumažinti šią riziką.
• Didelio karščio laikotarpiu palaikykite nuolatinę dirvožemio drėgmę. Nepakankamas dirvožemio drėgnumas žydėjimo metu gali sukelti stresą medžiui ir sutrikdyti normalų žiedų vystymąsi. Įrenkite lašelinę laistymo sistemą.
• Mulčiavimas dirvožemio aplink medį padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo perkaitimo. Tai ypač svarbu karštais laikotarpiais, kai dirvožemis greitai išdžiūsta ir šaknys gali perkaisti.

Neteisinga nusileidimo vieta

Netinkama medžio vieta gali smarkiai paveikti žydėjimą. Štai keli dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• Persikams reikia daug saulės šviesos, kad jie tinkamai augtų ir žydėtų. Medžio pasodinimas pavėsyje arba vietoje, kurioje nėra pakankamai šviesos, neigiamai paveiks žydėjimą.
• Augalas teikia pirmenybę gerai drenuotam dirvožemiui. Sodinimas sunkioje, molingoje arba prastos drenažo dirvoje gali sukelti šaknų puvinį ir kitas problemas, trukdančias žydėti.
• Stiprus vėjas gali pažeisti žiedpumpurius ir sutrikdyti žydėjimą. Šios problemos išvengti padės vieta, apsaugota nuo skersvėjų.

Tinkamos sodinimo vietos pasirinkimas vaidina svarbų vaidmenį jo sveikatai ir gebėjimui žydėti. Dėmesys šiems veiksniams gali padėti išvengti problemų.

Netinkamas regioniškumas

Persikams normaliam augimui ir žydėjimui reikalingos specifinės klimato sąlygos. Jei regionas netinka šiam augalui, medis gali nežydėti. Geriausia jį auginti klimato juostose su švelniomis žiemomis ir šiltomis vasaromis.

Maitinimo klaidos

Per didelis tręšimas gali neigiamai paveikti augalų vystymąsi. Svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Azoto perteklius. Tai esminis augalų augimo elementas, tačiau per didelis jo kiekis gali paskatinti nepageidaujamą lapijos augimą žydėjimo ir derėjimo sąskaita. Medžiai, gaunantys per daug azoto, dažnai turi vešlią lapiją, bet žydi mažai arba visai nežydi.
• Fosforo trūkumas. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį žydėjime ir vaisių formavime. Jei dirvožemyje jo trūksta, augalai gali prastai žydėti arba žydėjimo visai nežydėti. Reguliarus fosforo turinčių trąšų naudojimas padės išspręsti šią problemą.
• Kalio trūkumas. Tai skatina bendrą augalų sveikatą, stiprina jų atsparumą ligoms ir stresui, padeda žiedams ir vaisiams formuotis. Trūkumas lemia prastą žydėjimą ir žemos kokybės vaisius.
• Neteisingas mikroelementų balansas. Mikroelementai, tokie kaip magnis, cinkas, geležis ir boras, yra būtini persikų medžių sveikatai. Bet kurio iš šių elementų trūkumas arba perteklius gali neigiamai paveikti žydėjimą. Pavyzdžiui, boro trūkumas gali lemti prastą vaisių užsimezgimą, o geležies trūkumas – lapų chlorozę.

Tręšimas netinkamu laiku gali paveikti žydėjimą. Pavyzdžiui, azoto trąšų naudojimas vėlyvą rudenį arba žiemą gali paskatinti augimą tuo laikotarpiu, kai medis turėtų būti ramybės būsenoje, o tai gali neigiamai paveikti žydėjimą pavasarį.

Laiku atliekamas genėjimas

Genėjimas yra svarbus vainiko formavimui ir žydėjimo skatinimui. Neteisingas arba ne laiku atliktas genėjimas gali lemti silpną žydėjimą arba žydėjimo išvis nevykimą. Pasirinkite tinkamą laiką ir pašalinkite tik tas šakas, kurioms to tikrai reikia.

Apdulkintojų poreikis

Persikų medžiai nežydi todėl, kad jiems reikia apdulkintojų. Štai keli dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• Savęs sterilumas. Kai kurios veislės yra savaime sterilios, tai reiškia, kad jos negali apdulkinti savo žiedų ir joms reikia apdulkinimo iš kitos veislės. Jei tinkamo apdulkintojo nėra, medis gali nežydėti arba duoti labai mažai vaisių.
• Apdulkintojų trūkumas. Sėkmingam apdulkinimui persikų medžiams reikia apdulkintojų – bičių ir kitų vabzdžių.
• Apdulkintojų vieta. Net jei jūsų sode yra tinkamų apdulkintojų veislių, jas reikėtų sodinti tinkamu atstumu viena nuo kitos. Jei medžiai auga per toli vienas nuo kito, apdulkinimas gali būti sunkus. Tarp jų laikykite ne daugiau kaip 30 metrų.

Norėdami sustiprinti apdulkintojų aktyvumą, aplink persikų medžius sodinkite gėles, kurios pritraukia bites ir kitus vabzdžius, pavyzdžiui, levandas ir šalavijus. Sukurkite palankias sąlygas vietiniams apdulkintojams. Venkite per didelio pesticidų naudojimo.

Patarimai gausiam persikų žiedų žydėjimui

Norint užtikrinti gausų persikų medžio žydėjimą, svarbu laikytis tam tikrų nurodymų. Laikykitės šių rekomendacijų:

• Pasirinkite saulėtą vietą su gera oro cirkuliacija.
• Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas, jo pH turi būti neutralus arba šiek tiek rūgštus.
• Reguliariai laistykite medį, ypač aktyvaus augimo ir karšto oro metu. Venkite leisti dirvožemiui išdžiūti.
• Venkite leisti vandeniui pastovėti, nes tai gali sukelti šaknų puvimą.
• Sodinant naudokite organines trąšas. Kasmet pavasarį ir vasarą medelį tręškite subalansuotomis trąšomis su būtiniausiais mikroelementais. Venkite per didelio azoto trąšų kiekio, nes jos skatina lapijos augimą žydėjimo sąskaita.
• Reguliariai genėkite, pašalindami silpnas, pažeistas ar ligotas šakas. Formuokite medžio lają, kad ji gerai apšviestų ir vėdintų medžius. Genėkite žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje, prieš prasidedant aktyviam augimui.
• Reguliariai apžiūrėkite medį, ar nėra ligų ir kenkėjų požymių. Prireikus naudokite tinkamus fungicidus ir insekticidus. Palaikykite medį švarų, pašalindami nukritusius lapus ir vaisius.

Nežydėjęs persikų medis sodininkui gali būti tikras nusivylimas. Tačiau nustatę ir pašalinę priežastis, galite atkurti augalo grožį ir produktyvumą. Reguliarus rūpinimasis, tinkama vieta, subalansuota mityba ir apsauga nuo ligų bei kenkėjų yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys gausų žydėjimą.

Dažnai užduodami klausimai