Vyšnių slyva yra vertingas ir skanus vaiskrūmis, kuris, tinkamai prižiūrimas, duoda gausų derlių. Tačiau, kaip ir daugelis sodo augalų, jis yra jautrus įvairioms ligoms ir kenkėjams. Supratimas apie pagrindinius iššūkius ir sprendimus padės sodininkams išlaikyti medžio sveikatą ir apsaugoti savo derlių.
Vyšnių slyvų ligos
Vyšnių slyva yra atsparus augalas, galintis atlaikyti tiek šalčius, tiek sausras. Ji turi gerą atsparumą įvairioms ligoms, bet nėra visiškai apsaugota. Jei atsiranda infekcijos požymių, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tuščia vieta
Ši pavojinga grybelinė liga pažeidžia tik kaulavaisius. Ji ypač klesti esant didelei drėgmei ir šilumai. Infekcija lengvai perduodama vėju, plinta tiek vieno medžio viduje, tiek į kaimyninius augalus.
Atkreipkite dėmesį į būdingus ligos požymius:
- tamsiai rudų dėmių ir skylių atsiradimas ant lapų;
- per skyles lapijoje;
- gelsvos išskyros ant ūglių ir vaisių;
- vaisių deformacija ir medžių augimo sulėtėjimas;
- sumažėjęs derlius ir susilpnėjęs augalų imunitetas.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, nepasikliaukite liaudiškomis priemonėmis. Veiksmingiausia naudoti fungicidus, griežtai laikantis instrukcijų. Praktiškai gerus rezultatus parodė šie metodai:
- Kapitonas;
- Zinebas;
- Ftalanas.
Gydymas šiais preparatais padės sustabdyti infekcijos plitimą ir išlaikyti medžio sveikatą.
Pieniškas blizgesys
Ši grybelinė liga dažniausiai pasireiškia pavasarį ir rudenį, kai staigiai svyruoja temperatūra, o dirvožemis ir oras yra labai drėgni. Ligą galima atpažinti iš staigaus lapijos sidabravimo: žali lapai tampa sidabriškai balti.
Atidžiai apžiūrėję pažeistą lapą, pastebėsite mažas pūsleles paviršiuje – tai vienas iš būdingų ligos požymių. Pieniškas blizgesys ypač būdingas pietinėms vyšnių slyvų veislėms, kurios yra mažai atsparios žiemai.
Norint kovoti su liga, būtina:
- kruopščiai apipurkškite visą antžeminę medžio dalį;
- atlaisvinkite dirvą medžio kamieno srityje ir apipurkškite ją;
- Surinkite ir sudeginkite nukritusius lapus, kad išvengtumėte pakartotinio užkrėtimo.
Vario turintys preparatai yra veiksmingi gydymui. Kadangi pavasarį ir rudenį ant medžio nėra vaisių, galima saugiai naudoti:
- Bordo mišinys (1–2%);
- geležies sulfatas;
- NAMAI;
- „OxyHom“ ir kiti panašūs produktai.
Laiku pradėtas gydymas padės sustabdyti ligos vystymąsi ir išlaikyti medžio sveikatą.
Moniliozė
Grybelinė liga, pasireiškianti dviem formomis: pavasarį ir rudenį. Ji pavojinga, nes gali greitai plisti ir paveikti ne tik lapus bei žiedus, bet ir vaisius, o galiausiai net medieną.
Pavasarį moniliozė dažniausiai atrodo kaip nudegimas:
- liga išsivysto pumpurų patinimo ir žydėjimo laikotarpiu;
- lapai paruduoja, susisuka ir išdžiūsta tiesiai ant medžio;
- Žiedai nuvysta, bet nenukrenta, o tai skiria moniliozę nuo šalčio pasekmių.
Rudenį liga pasireiškia vaisių puvinio pavidalu:
- vaisiai raukšlėjasi, išdžiūsta ir pasidengia pilka sporų danga;
- grybelis gali prasiskverbti į medieną, sukeldamas įtrūkimus žievėje ir bendrą medžio susilpnėjimą;
- Vien surinkti ir sudeginti supuvusius vaisius nepakanka – reikalingas sudėtingas apdorojimas.
Kovai su monilioze naudokite:
- liaudies gynimo priemonės, pavyzdžiui, garstyčių tirpalas (80 g 10 litrų vandens);
- cheminiai preparatai, ypač jei vaisiai jau nuskinti arba iki skynimo dar liko bent mėnuo – gerai padeda Fitolavinas.
Marsupialinė liga
Grybelinė liga, vadinama „slyvų kišene“, kelia rimtą grėsmę kaulavaisių pasėliams, ypač vyšnių slyvoms. Ji ne tik pablogina vaisiaus išvaizdą, bet ir gerokai sumažina derlių.
Pagrindiniai infekcijos požymiai:
- vaisiai deformuojasi, pailgėja ir tampa be sėklų;
- prarandama būdinga vyšnių slyvų spalva;
- ant paviršiaus atsiranda balta danga;
- užkrėsti vaisiai tampa netinkami vartoti;
- Grybų sporos plinta visame medyje.
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, būtina surinkti ir sunaikinti visus paveiktus mėginius, kad būtų išvengta tolesnės infekcijos.
Profilaktikai ir gydymui naudoti:
- pavasarį – Bordo mišinys 2% skirtas visų kaulavaisių medžių purškimui;
- po žydėjimo – Horuso vaistas, ypač jei praėjusį sezoną jau buvo infekcijos atvejų.
Laiku imtasi priemonių padės apsaugoti sodą nuo derliaus nuostolių ir išlaikyti augalų sveikatą.
Vyšnių slyvų lapų kokomikozė
Ši grybelinė liga pirmiausia pažeidžia vyšnių slyvų lapus. Sparčiausiai ji vystosi esant 18–23 °C temperatūrai ir didelei drėgmei. Karšto klimato sąlygomis grybelis yra retas, nes neatlaiko aukštos temperatūros.
Pagrindiniai kokomikozės požymiai:
- raudonų rudų dėmių atsiradimas ant lapų vasaros viduryje;
- laipsniškas dėmių skaičiaus padidėjimas ir jų sujungimas;
- lapų pageltimas ir priešlaikinis kritimas;
- Balta, šiurkšti danga lapo apačioje yra grybelio sporų sankaupa.
Norint apsaugoti augalus, būtina:
- pavasarį ir rudenį atlikti profilaktinį purškimą 2% Bordo mišiniu;
- nubalinkite kamienus kalkėmis, kad sumažintumėte infekcijos plitimą;
- Jei atsiranda simptomų, naudokite „Horus“ arba „Topsin-M“, kurie veiksmingai slopina grybelį.
Laiku imtasi priemonių padės išlaikyti medžio sveikatą ir išvengti lapijos bei derliaus praradimo.
Vyšnių slyvų kenkėjai
Be grybelinių ligų, vyšnių slyvas dažnai kamuoja ir vabzdžių antplūdžiai. Parazitai gali padaryti tiek pat žalos, kiek ir infekcijos: jie pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus ir vaisius, silpnina medį, sumažina derlių ir gali pernešti pavojingas ligas.
Ruda vaisių erkė
Šis pavojingas kenkėjas gali smarkiai susilpninti medį ir netgi sukelti jo mirtį. Jis minta augalų sultimis, sutrikdydamas fotosintezę ir vandens apykaitą. Kenkėjas yra labai mažas – apie 1 mm – todėl jį sunku aptikti.
Voratinklinė erkė renkasi žemesnes šakas, vengdama saulės šviesos, kuri jai kenkia. Todėl svarbu:
- laiku atlikti genėjimą, neleidžiant karūnai tapti per tankiai;
- pašalinti seną ir lupamą žievę, užsandarinti įtrūkimus kamiene;
- ankstyvą pavasarį balinkite medžius kalkių tirpalu.
Masinio kenkėjų užkrėtimo atveju veiksminga naudoti:
- Fufanonas;
- Fitovermas;
- Neoronas.
Ankstyva prevencija ir gydymas padės išvengti infekcijos ir išlaikyti vyšnių slyvų sveikatą.
Gleivingas pjūklelis
Kenkėjas savo išvaizda primena mažą dėlę. Jo tamsi lerva praktiškai nejuda, bet gali greitai praryti visą lapo lapą, palikdama tik gyslas. Patelės pasiekia 5–7 mm ilgį, o patinai – maždaug perpus mažesni.
Dideliais kiekiais šis kenkėjas gali padaryti didelę žalą lapams:
- jie tampa skeletiniai ir per anksti nukrenta;
- medžiai nusilpsta, derlius mažėja, nors augalas paprastai nemiršta;
- Masinis cheminis apdorojimas paprastai neatliekamas, nes kenkėjų yra nedaug.
Kovai su pjūkleliais dažniausiai naudojami šie metodai:
- liaudies gynimo priemonės - pavyzdžiui, ramunėlių ir sliekų užpilas (300 g ramunėlių ir 400 g sliekų 10 litrų vandens, palikite 24 valandoms);
- gydymas atliekamas kartą per savaitę, pradedant nuo kenkėjo atsiradimo momento iki derliaus nuėmimo;
- Biologiniai preparatai taip pat gali būti veiksmingi ir saugūs aplinkai.
Geltona slyvinė pjūklelė
Šis balkšvas, gana didelis vikšras daro didelę žalą vaisiams, aktyviai lesdamas minkštimą iš vidaus. Kenkėjas žiemoja šviesiai žalios lėliukės pavidalu, o pavasarį išsirita drugelis, kuris minta žiedadulkėmis ir netgi prisideda prie apdulkinimo.
Tačiau lervos yra itin pavojingos:
- galintis pažeisti daugiau nei 50 % derliaus;
- įsiskverbia į vaisius, todėl jie tampa netinkami vartoti;
- greitai plinta, ypač šiltuoju ir sausuoju metų laiku.
Efektyviai kontrolei naudokite tik chemines medžiagas:
- Fufanonas;
- Novoakcija.
Liaudies gynimo priemonės nuo šio kenkėjo yra neveiksmingos, todėl svarbu laiku atlikti gydymą, kad būtų apsaugotas derlius.
Rytietiškas menkė
Šis vabzdys buvo atvežtas iš Turkijos. Jis tapo rimta problema mūsų sodams, padarydamas dar daugiau žalos nei savo gimtojoje šalyje. Šis kenkėjas, priklausantis lapinių vagoninių šeimai, gali sunaikinti iki 100 % vyšnių slyvų derliaus.
Pavojų kelia ne suaugę drugeliai, o jų lervos, kurios:
- jie graužia ūglius ir vaisius, palikdami ilgus praėjimus viduje;
- Žiemą jie virsta lėliukėmis, likdami ir ant medžio, ir dirvožemyje.
Norint apsaugoti savo sodą, svarbu:
- surinkti ir pašalinti nukritusius lapus;
- nuvalykite pažeistų vietų žievę ir atlaisvinkite medžio kamieno apskritimus;
- įrengti gaudymo diržus, kurie neleis vikšrams pasiekti ūglių;
- skraidantiems drugeliams gaudyti naudokite feromonų gaudykles.
Dažnai šių priemonių pakanka kenkėjui naikinti, o tada galima išvengti cheminių medžiagų naudojimo.
Slyvų kandis
Šis parazitas, priklausantis lapinių ritininių šeimai, išaugina subtilius rausvus vikšrus, kurie aktyviai naikina stiebus ir pačius vaisius, sunaikindami sėklas ir minkštimą.
Šio vabzdžio kontrolės metodai yra panašūs į tuos, kurie naudojami nuo rytietiško alkūnės. Jie padeda veiksmingai kontroliuoti kenkėjų populiaciją ir išsaugoti derlių.
Amaras
Kenkėjas minta lapų sultimis, todėl jos deformuojasi, o jauni ūgliai tampa silpni ir jautrūs ligoms. Jei ant vyšnių slyvų pastebėjote susisukusius lapus ar iškreiptus jaunus ūglius, greičiausiai tai amaras. Ypač paplitusi juodoji veislė, kuri telkiasi didelėmis kolonijomis.
Profilaktikai rekomenduojama šalia medžio pasodinti krapų, petražolių arba mėtų – jų aromatas atbaido kenkėjus. Jei amarai jau pasirodė, veiksmingi kontrolės metodai:
- Aktara;
- Fufanonas;
- Konfidoras.
Laiku atliktas gydymas padės apsaugoti medį ir išlaikyti augalų sveikatą.
Subkortikinis lapų volelis
Vikšrai medžiams daro didelę žalą gręždami skyles medienoje. Tai lėtina augimą, veda prie skeletinių šakų džiūvimo ir sumažina derlių. Pažeistos šakos turi būti surinktos ir sudegintos, kad kenkėjas toliau neplistų.
Feromonų gaudyklės veiksmingai naikina kandis, padeda sumažinti suaugusių vabzdžių populiacijas. Vikšrai naikinami insekticidais – tais pačiais, kurie naudojami nuo amarų.
Bendrosios prevencijos taisyklės
Vyšnių slyvų sveikata labai priklauso nuo savalaikės prevencijos ir tinkamos priežiūros. Užkirsti kelią ligoms ir kenkėjams yra daug lengviau nei vėliau kovoti su jų pasekmėmis. Žinojimas ir pagrindinių prevencinių priemonių įgyvendinimas padės išlaikyti medį stiprų ir produktyvų.
Svarbiausi įvykiai:
- Kad sumažintumėte infekcijos ir pažeidimo riziką pavasarį ir rudenį, būtinai nubalinkite kamienus ir skeleto šakas kalkių tirpalu.
- Reguliariai tręškite vyšnių slyvą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – tai sustiprina augalo imunitetą ir padeda jam geriau atsispirti ligoms.
- Kamieno srityje naudinga auginti aromatinius augalus – krapus, levandas, mėtas, kurie atbaido daugelį kenkėjų.
- Kaip prevencinė priemonė, nepamirškite medžių apipurkšti skalbinių muilo tirpalu, ypač prieš ir po žydėjimo.
- Reguliariai apžiūrėkite savo sodinius augalus, kad anksti aptiktumėte kenkėjus ir imtumėtės tinkamų priemonių. Toks visapusiškas požiūris padės išlaikyti vyšnių slyvų sveikatą ir užtikrins gausų derlių.
Supratimas apie ligas ir kenkėjus, kurie dažniausiai pažeidžia vyšnių slyvas, taip pat laiku taikomos prevencinės ir gydomosios priemonės, žymiai padidina tikimybę sėkmingai užauginti sveiką ir vaisingą medį. Reguliarus rūpinimasis, stebėjimas ir tinkamas gydymas padės apsaugoti jūsų sodą ir užtikrins stabilų derlių ateinantiems metams.