Berkut žirniai yra gliaudyklės veislės, kurių sėklos ilgai laikosi ir dygsta – jas galima sodinti net po šešerių metų nuo derliaus nuėmimo. Tai aukštas, atsparus ligoms augalas, tinkamas auginti Centriniame Juodosios Žemės regione, Šiaurės Kaukaze ir kituose pietiniuose bei centriniuose regionuose.
Kas ir kada sukūrė šią veislę?
Šią veislę kūrė trys selekcininkai: A. G. Besedinas, A. M. Drozdas ir N. A. Samarinas. Tikslios veislės, naudotos kryžminimui, nežinomos, tačiau patvirtinimo metai laikomi 2002 m. (kai kurie šaltiniai nurodo 2009 m.).
Privalumai ir trūkumai
Veislė yra populiari tarp sodininkų, nes ji turi daug teigiamų savybių, tarp kurių išsiskiria šie privalumai:
Yra vienas trūkumas: dėl ilgų stiebų jam reikia atramos.
Augalo, pupelių ir sėklų išvaizdos charakteristikos
Būdamas aukštaūgis žirnis, labai palankiomis sąlygomis krūmas užauga iki 80 cm ar daugiau aukščio. Žalioji masė pasižymi sparčiu augimu, todėl, pradėjus formuotis stiebams, jį reikėtų pririšti prie atramos.
- ✓ Didelis atsparumas sausrai dėl vaškinės lapų dangos.
- ✓ Gebėjimas ilgą laiką laikyti sėklas neprarandant daigumo.
Veislė turi šias išorines savybes:
- lapai - normaliai žalia, bet paviršiuje yra vaškinė danga;
- priedėliai – vidutinio dydžio, dėmėtas;
- gėlės – balta ir vidutinė;
- lapija – vidutinio sunkumo;
- pupelės formos – išlenktas;
- ankščių ypatumas yra tas, ilgis svyruoja nuo 8 iki 10 cm, viršūnė smaili;
- pupelių spalva – tamsiai žalia;
- žirnio atspalvis – gelsvai žalia;
- sėklų skaičius ankštyje – nuo 8 iki 10 vnt.
Skonis ir tikslas
Jis pasižymi savitu skoniu ir plačiu panaudojimo spektru. Subtilūs žalieji žirneliai turi savitą skonį ir aromatą, todėl yra nepakeičiamas ingredientas įvairiuose patiekaluose.
Auksiniai žirneliai dažnai naudojami gaminant sriubas, garnyrus, salotas ir kitus patiekalus. Jų sodrus skonis suteikia patiekalams ypatingo žavesio ir padaro juos apetitiškesnius.
Dėl vertingų maistinių savybių šie žirniai plačiai naudojami medicinoje ir kosmetologijoje. Šios rūšies žirniai yra gausūs vitaminų ir mineralų, naudingų žmonių sveikatai. Jie gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą, skatina sveiką odą ir plaukus.
Vienas iš pagrindinių žirnių panaudojimo būdų yra kaip pagrindinis ingredientas žirnių tyrės gamyboje. Norėdami ją pagaminti, žirnius virkite iki minkštumo, tada sutrinkite trintuvu su aliejumi, druska ir prieskoniais. Gautą tyrę galima patiekti su mėsos ir žuvies patiekalais, taip pat naudoti kaip pyragų ir bandelių įdarą.
Nokinimas ir derlius
Berkuto žirniai sunoksta gana greitai, todėl pirmąjį derlių galima nuimti per 60–70 dienų nuo sėjos. Todėl jie idealiai tinka tiems, kurie nori kuo greičiau užauginti šviežių daržovių.
Berkut žirnių derlius įspūdingas – tinkamai prižiūrint ir auginant tinkamomis sąlygomis, iš krūmo galima gauti iki 3–4 kg žirnių, o auginant komerciniais tikslais – 65–100 kg/ha. Dėl didelio derliaus juos galima naudoti ne tik šviežius, bet ir užšaldytus arba konservuotus žiemai.
Nusileidimo ypatybės
Norint sėkmingai auginti „Golden Eagle“ savo sklype, reikia atsižvelgti į sodinimo ypatybes:
- Dirvožemis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų yra derlingumas. Augalas teikia pirmenybę puriam, derlingam dirvožemiui, kuriame gausu organinių medžiagų. Prieš sodinimą lysvę praturtinkite kompostu, perpuvusiu mėšlu arba humusu.
- Siužetas. Augalas teikia pirmenybę šviesiai, šiltai, nuo skersvėjų ir šaltų vėjų apsaugotai vietai. Nerekomenduojama sodinti pavėsingose vietose.
- Sodinimo schema. Augalai turėtų būti sodinami maždaug 10–15 cm atstumu vienas nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos augti ir vystytis. Sodinimo gylis priklauso nuo sėklų dydžio, bet paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 cm.
- ✓ Optimaliam Berkut žirnių augimui dirvožemio pH lygis turėtų būti 6,0–7,5.
- ✓ Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas, kad būtų išvengta vandens sąstingio.
Žemės ūkio technologijos subtilybės
Žirniai klesti drėgnoje dirvoje, todėl svarbu užtikrinti, kad ji visada būtų drėgna. Laistymo esmė – dažnas laistymas. Geriausia laistyti žirnius ryte arba vakare, kad išvengtumėte saulės nudegimų. Svarbu nepamiršti, kad žirniams reikia daugiau drėgmės žydėjimo ir ankštarų formavimosi metu. Geriausia laistyti žirnius dažnai, bet nedideliais kiekiais.
- × Venkite laistyti dienos viduryje, kad lapai nenudegtų ir vanduo neišgaruotų.
- × Neleiskite dirvožemiui perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.
Šios veislės tręšimas nusipelno ypatingo dėmesio. Pagrindiniai aspektai:
- Norint užtikrinti gerą augimą ir vystymąsi, augalą reikia reguliariai tręšti. Rekomenduojama tręšti kas 2–3 savaites, pradedant nuo pirmųjų pupelių pasirodymo.
- Galite naudoti mineralines arba organines trąšas. Mineralines trąšas galima įterpti į dirvą prieš sodinant žirnius, o organines – augalų augimo metu.
Atsparumas ligoms ir kenkėjams
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria sodininkai, yra ligos ir kenkėjai, kurie gali sunaikinti derlių su šaknimis. Berkut žirniai turi unikalų gebėjimą atlaikyti šias problemas dėl savo atsparumo ligoms ir kenkėjams.
Ši veislė pasižymi dideliu atsparumu ligoms, tačiau nėra apsaugota nuo vabzdžių atakų. Didžiausia grėsmė yra lapų voleliai. Profilaktika ir kontrolė:
- Kad šis kenkėjas nepultų, svarbu nedelsiant pašalinti piktžoles ir supurenti dirvą. Netoliese galima pasodinti baltųjų garstyčių, kurios atbaido kenkėjus.
- Jei jūsų žirnių lysvę užpuolė lapiniai voleliai, galite jų atsikratyti liaudiškomis priemonėmis: pomidorų viršūnėlių, maltų raudonųjų pipirų ir česnako užpilu. Taip pat galima naudoti cheminį apdorojimą, bet tik prieš prasidedant žydėjimui.
Norint išlaikyti sveiką derlių, Berkut žirnius reikia reguliariai apdoroti specialiais preparatais. Siekiant išvengti ligų, rekomenduojama augalus purkšti vario tirpalu arba kitais antimikrobiniais preparatais.
Atsiliepimai
Augindami „Berkut“ žirnius savo sode, galite būti tikri dėl aukštos kokybės ir gausaus derliaus. Ši žirnių veislė idealiai tinka tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems sodininkams dėl mažos priežiūros ir didelio derlingumo.