Rubin braškė pasižymi unikaliu ananasų ir braškių skoniu bei aromatu. Ji priklauso visžalių derlių turinčiai veislei, kuri buvo pristatyta prieš kelerius metus, 2011 m. Ji jau laimėjo apdovanojimą tarptautinėje parodoje „FleuroStar“. Tai vėlai nokstanti veislė.
Veislės aprašymas ir jos trumpos savybės
Ši veislė mūsų šalyje nelaikoma plačiai paplitusia, tačiau ją augina daugelis privačių ūkininkų. Veislės savybės:
- krūmo aukštis svyruoja nuo 40 iki 50–55 cm, jo plotis yra maždaug toks pat;
- stiebai nėra per stori, todėl šakos išsikero į šonus ir laikomos labai išsikerojusiomis;
- lapai yra didžiuliai, todėl krūmas atrodo vešlus, jų spalva yra klasikinė žalia;
- žiedkočių skaičius ant vieno augalo svyruoja – nuo 10 iki 25 vienetų;
- vaisių spalva sodri, su rubino natomis (raudonai bordo);
- uogų svoris priklauso nuo auginimo sąlygų, todėl jis svyruoja nuo 40 iki 100 g;
- uogos forma – standartinė kūginė-apvali;
- minkštimas yra labai sultingas ir saldus, todėl tankis yra vidutinio tipo;
- vaisius brandinamas visą liepą;
- Veislę lengva transportuoti dideliais atstumais, nes ji turi gerą galiojimo laiką, tačiau tik tinkamai laikant ir supakuojant į konteinerius ne daugiau kaip 3 sluoksniais;
- Vaisius lengva surinkti, nes jie lengvai atsiskiria nuo krūmo;
- geras žiemos atsparumas, todėl gali būti auginamas vidurinės zonos sąlygomis;
- Jei laikomasi žemės ūkio reikalavimų, krūmai nėra jautrūs ligoms ir kenkėjams.
Rubino braškių privalumai ir trūkumai
Per trumpą laiką nuo veislės auginimo sodininkai įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas jos savybes. Rubino privalumai:
Nusileidimo taisyklės
Rubininės braškės mėgsta priemolio arba smėlingo priemolio dirvožemį, kurio pH yra neutralus arba šiek tiek rūgštus. Dirvožemis turi būti turtingas maistinių medžiagų, gerai vėdinamas ir drėgnas, kad lengvai praeitų vanduo ir oras.
- ✓ Dirvožemio pH lygis turėtų būti griežtai 5,5–6,5 ribose, kad maistinės medžiagos būtų optimaliai įsisavinamos.
- ✓ Privaloma turėti bent 15 cm storio drenažo sluoksnį, kad būtų išvengta vandens sąstingio.
Sodinant atkreipkite dėmesį į kai kuriuos veislės niuansus:
- Prieš sodinimą į dirvą įberkite organinių trąšų – humuso ir anglies – ir gerai išmaišykite.
- Daigai turėtų būti sodinami pavasarį arba rudenį, kai oro temperatūra yra optimali, o dirva išlaiko reikiamą drėgmę.
- Prieš sodinimą daigų šaknis reikia pamirkyti tirpale, kuris skatina šaknų sistemos augimą ir vystymąsi.
- Nuplėškite apatinius lapus, palikdami tik centrinę dalį.
- Atstumas tarp braškių augalų eilėje turėtų būti 35–45 cm, o tarp eilių – 50–60 cm. Toks atstumas būtinas, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai vietos maitintis, augti ir duoti vaisių.
- Pagilinus daigą į skylę, jis laistomas, šaknys kruopščiai sutankinamos ir padengiamos mulčiu.
- × Venkite sodinti žemumose, kur šaltas oras ir vanduo gali užsistovėti, o tai gali sukelti šaknų puvinį.
- × Nenaudokite šviežio mėšlo kaip trąšų, nes jis gali nudeginti daigų šaknis.
Augalų priežiūros patarimai
Rubiną auginant patalpose, reikia atidžiai prižiūrėti. Priešingu atveju krūmas nepasieks viso savo potencialo – uogos gali tapti rūgščios, derlius sumažės, o vaisiai taps mažesni. Nepaisant to, taisyklės yra standartinės.
Laistymas ir tręšimas
Braškes reikia laistyti kartą per savaitę esant vidutinei temperatūrai, o karštu oru – dažniau. Tręškite vegetacijos pradžioje, prieš pumpuruojant ir po žydėjimo, naudodami organines ir mineralines trąšas pagal instrukcijas.
- ✓ Laistymo vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C, kad augalai nepatirtų streso.
- ✓ Laistyti reikia anksti ryte arba vėlai vakare, kad kuo mažiau garuotų.
Purenimas ir piktžolių kontrolė
Jei dirvožemis nėra padengtas mulčiu, kuris padėtų išlaikyti drėgmę, po kiekvieno laistymo jį reikia purenti ir tuo pačiu metu ravėti, kad pašalintumėte atsiradusias piktžoles. Kad priežiūra būtų lengvesnė, galite naudoti natūralų mulčią, agrofibrą arba juodą plėvelę, kad išvengtumėte piktžolių augimo ir išlaikytumėte dirvožemio drėgmę.
Antenų nuėmimas
Ūsai išeikvoja maistines medžiagas, kurios yra labai svarbios uogų formavimuisi. Visus ilgus ūglius, kurie nenaudojami dauginimui, reikia genėti, kai tik jie pasirodo.
Pasiruošimas žiemos laikotarpiui
Rudenį braškių lysves reikia kruopščiai išvalyti nuo sausų lapų ir seno mulčio, jį pakeičiant šviežiu mulčiu. Žiemos sluoksnis turėtų būti bent 10–20 cm storio, priklausomai nuo klimato sąlygų ir artėjančios žiemos orų.
- × Mulčiavimui nenaudokite grybelinėmis ligomis užkrėstų šiaudų, nes tai gali sukelti augalų infekciją.
- × Venkite per anksti uždengti augalus, nes tai gali sukelti jų drėgmę.
Ligų ir kenkėjų kontrolė
Nors „Rubin“ veislė atspari daugumai ligų, profilaktinius gynimo būdus rekomenduojama atlikti dar nepasirodžius infekcijos ar kenkėjų antplūdžio požymiams. Cheminius pesticidus galima naudoti prieš vaisių užsimezgimą, tačiau vaisių nokimo metu leidžiama naudoti tik biologinius apdorojimus.
Reprodukcijos niuansai
Rubininės braškės dauginamos įsišaknijančiais ūgliais, kurie pavasarį įkasami į žemę šalia krūmų. Ūgliai laistomi ir tręšiami kartu su motininiais augalais visą sezoną, o rudenį įsišakniję ūgliai iškasami ir persodinami.
Surinkimas ir saugojimas
Uogas reikia skinti, kai jos pasiekia techninę arba biologinę brandą, vengiant pernokimo, nes tokie vaisiai netinka ilgalaikiam laikymui ir transportavimui. Atrenkamos tik sveikos, nepažeistos uogos, dedamos į krepšelius arba faneros dėžes ir laikomos vėsioje, tamsioje, vidutinio drėgnumo vietoje.
Atsiliepimai
Rubino braškės priežiūra nėra itin reikli – tereikia nedelsiant pašalinti greitai augančius ūglius, mulčiuoti plotą aplink kamieną ir palaistyti karštu oru. Ši veislė pasižymi geru žiemos atsparumu ir yra atspari ligoms bei kenkėjams, tačiau jai reikia daug sodinimo vietos.