Braškių dirvožemio reikalavimai: optimalus rūgštingumas ir struktūra

Braškių auginimui reikia kruopščiai parinkti vietą ir paruošti dirvą. Braškės, būdamos reikli augalu, reikalauja specifinių sąlygų, kad visiškai suaugtų ir gautų didelį derlių. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių yra tinkamo dirvožemio, tinkamo pH ir tekstūros, pasirinkimas.

Braškių šaknų sistemos ypatybės

Braškių šaknys yra arti dirvos paviršiaus, jos prasiskverbia negiliai (ne giliau kaip 30–40 cm) ir prastai toleruoja drėgmės perteklių. Viršutinis dirvožemio sluoksnis vaidina pagrindinį vaidmenį – jis turėtų būti:

• šviesa;
• gerai vėdinama;
• gausu naudingų maistinių medžiagų.

Šios uogos yra labai jautrios ilgalaikiam vandens poveikiui. Net trumpas potvynis gali sukelti šaknų puvinį ir augalo žūtį. Geras drenažas ir tolygus drėgmės pasiskirstymas yra būtini.

Kitos braškių šaknų savybės:

• Šaknų sistema aktyviai eikvoja dirvožemio išteklius, greitai išeikvodama maistines medžiagas, ypač jei augalas ilgą laiką auginamas toje pačioje vietoje. Norint išlaikyti derlingumą, būtina reguliariai tręšti arba pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį.
• Ypatingą dėmesį reikėtų skirti šiltnamiuose arba intensyviose auginimo sistemose auginamiems augalams. Čia labai svarbu palaikyti stabilią substrato sudėtį ir reguliuoti rūgštingumą bei druskingumą.

Pagrindiniai braškių daigų dirvožemio reikalavimai

Idealus braškių pH laikomas neutraliu. Toks dirvožemis geriau sugeria trąšas ir padeda išvengti mikroelementų trūkumo. Taip pat yra ir kitų reikalavimų:

• Purumas ir vandens pralaidumas. Tankūs molio dirvožemiai neigiamai veikia šaknų sistemą, trukdo patekti orui ir skatina užmirkimą.
• Organinės medžiagos. Humusu turtingas dirvožemis pagerina struktūrą, padidina vandens sulaikymą ir praturtina augalus organiniais junginiais. Kompostas, humusas ir durpės gali žymiai pagerinti neturtingų dirvožemių savybes.
• Mineralų tiekimas. Normaliam braškių augimui ir derėjimui reikalingas kalis, fosforas ir azotas. Bet kurio elemento trūkumas lėtina vystymąsi ir sumažina uogų kiekį bei kokybę.
• Geras drenažas. Braškės dažnai sodinamos pakeltose lysvėse arba vagose, kad nesikauptų drėgmės perteklius.

Optimalus dirvožemio rūgštingumas

Dauguma auginamų augalų mėgsta augti vidutinės reakcijos dirvožemyje (pH 6,0–7,0), nes būtent šiame diapazone augalai gali maksimaliai pasisavinti maistines medžiagas.

Kas yra dirvožemio pH?

Dirvožemio pH yra jo rūgštingumo arba šarmingumo matas. Jis matuojamas skalėje nuo 0 iki 14, kur vertės yra:

• žemiau 7 rodo rūgštinę reakciją;
• virš 7 rodo šarminę reakciją;
• tiksliai 7 atitinka neutralų lygį.

Kaip nustatyti dirvožemio rūgštingumo lygį?

Dirvožemio rūgštingumo lygį (pH) galima nustatyti keliais būdais:

• Naudojant lakmuso popierių arba specialias indikatorines juosteles. Tai paprastas ir greitas metodas. Jums reikės:
  • Paimkite dirvožemio mėginį ir sumaišykite jį su distiliuotu vandeniu.
  • Į tirpalą įdėkite indikatoriaus juostelę.
  • Po kurio laiko palyginkite gautą atspalvį su spalvų palete ant pakuotės.
• Naudojant specialų prietaisą – pH matuoklį. Matavimų tikslumas paprastai yra didesnis nei popierinių testų. Instrukcijos yra tokios:
  • Sudrėkinkite dirvožemio plotą švariu vandeniu.
  • Panardinkite prietaiso elektrodą į sudrėkintą dirvą ir palaukite, kol rodmenys stabilizuosis.
• Namų bandymai naudojant actą ir kepimo sodą. Paprasti liaudies metodai leidžia apytiksliai įvertinti rūgštingumo lygį:
  • Jei laistant actu pastebite šnypštimą ir burbuliavimą, tai reiškia, kad dirvožemis yra šarminis.
  • Jei reakcija pastebima sumaišius su soda, dirvožemis yra rūgštus.
• Cheminė analizė laboratorijoje. Tiksliausias variantas yra pateikti dirvožemio mėginius specializuotai laboratorijai. Jie atliks išsamią analizę, pateiks tikslius pH rodmenis ir pateiks konkrečias rekomendacijas dirvožemio būklei pagerinti.

Kokios pH vertės geriausiai tinka braškėms?

Optimalus braškių dirvožemio pH svyruoja nuo 5,8 iki 6. Šis beveik neutralus pH sukuria geriausias sąlygas maistinių medžiagų įsisavinimui ir aktyviam augalų augimui.

Dirvožemio rūgštingumo reguliavimo metodai

Braškių dirvožemio rūgštingumą galite reguliuoti šiais būdais:

• Kalkinimas. Jis naudojamas dirvožemio rūgštingumui mažinti (pH padidinimui). Dažniausiai naudojamos kalkinės medžiagos yra šios:
  • gesintos kalkės;
  • dolomito miltai;
  • kreida;
  • kaulų miltai.
• Rūgštį formuojantys priedai. Jei dirvožemis yra per šarminis (aukštas pH), rūgštingumui padidinti naudojamos rūgštys arba specialūs junginiai:
  • amonio sulfatas (amonio sulfatas);
  • organinės medžiagos (durpės, kompostas, spygliuočių kraikas);
  • koloidinė siera;
  • elementinės sieros turintis preparatas (pvz., malta siera).

Kompostas, perpuvęs mėšlas, lapų pelėsis ir kitos organinės medžiagos pagerina dirvožemio struktūrą ir palaipsniui mažina rūgštingumą, priartindamos jį prie optimalaus braškėms lygio.

Dirvožemio struktūros įtaka braškių augimui

Dirvožemio struktūra tiesiogiai veikia braškių augimą ir vystymąsi. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys dirvožemio tinkamumą šiam augalui, yra tankis, poringumas ir vandens bei oro pralaidumas.

Dirvožemio tipai ir jų savybės

Braškės geriausiai auga lengvose, smėlingose ​​arba priemolio dirvose, kuriose yra geras drenažas. Tinkama dirvožemio struktūra užtikrins sveiką šaknų augimą, užkirs kelią ligoms ir pagerins bendrą derlių.

Smėlingi dirvožemiai

Lengvi, laisvai tekantys, jie gerai sušyla pavasarį, tačiau linkę greitai išdžiūti ir netenka maistinių medžiagų.

Smėlingi priemolio dirvožemiai

Sunkesni nei smėlingi dirvožemiai, jie turi šiek tiek molio ir geriau išlaiko drėgmę bei maistines medžiagas.

Molio dirvožemiai

Tankus, sunkus, lėtai įšyla, ilgai išlaiko drėgmę, gausus mineralų, tačiau reikalauja struktūros tobulinimo.

Durpių dirvožemiai

Mažai mineralų, pasižymi dideliu rūgštingumu, lengva struktūra ir geru drėgmės pralaidumu.

Černozemai

Labai derlinga, turinti daug humuso, pasižymi dideliu azoto ir kalio kiekiu, idealiai tinka braškėms.

Ideali dirvožemio sudėtis braškėms

Profesionalūs agronomai braškėms auginti rekomenduoja specialią dirvožemio sudėtį. Mišinį sudaro šie komponentai:

• Durpės (40 %) – suteikia purumo ir reguliuoja rūgštingumą.
• Humusas (30 %) – tarnauja kaip pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis.
• Vejos dirvožemis (20 %) – sudaro tvirtą dirvožemio struktūrą.
• Upės smėlis (10 %) – pagerina drenažą ir apsaugo nuo drėgmės sąstingio.

Šis komponentų derinys užtikrina puikų oro pralaidumą ir optimalų vandens tiekimą. Ypatingą dėmesį atkreipkite į naudojamų medžiagų kokybę: durpės turi būti visiškai suirusios, humusas – gerai supuvęs, o smėlis – švarus ir nuplautas.

Alternatyvūs substrato variantai

Kuriant optimalų braškių dirvožemį, svarbu atsižvelgti į skirtingas auginimo sąlygas ir tikslus. Siūlome keletą patikrintų dirvožemio mišinių receptų, kurie padės pasiekti puikių rezultatų bet kokiomis aplinkybėmis.

Atviram laukui

Šis mišinys tinka tiek pavasarį, tiek rudenį sodinti braškes ir sudaro geras sąlygas augalų vystymuisi:

• 2 dalys velėnos dirvožemio;
• 1 dalis humuso;
• 1 dalis durpių;
• 1 dalis smėlio arba vermikulito.

Šiltnamiams ir konteineriams

Šis lengvas mišinys idealiai tinka naudoti su automatinėmis laistymo sistemomis ir leidžia kontroliuoti augalų maistinių medžiagų suvartojimą:

• 1 dalis kokoso substrato (palaiko optimalų drėgmės lygį ir yra aktyvios mikrofloros formavimosi pagrindas);
• 1 dalis vermikulito (pagerina oro apykaitą ir apsaugo šaknis nuo pažeidimų);
• 1 dalis komposto (suteikia vertingų organinių medžiagų ir skatina šaknų sistemos vystymąsi).

Pagerinti esamą dirvožemį svetainėje

Šis receptas padės praturtinti ir pagerinti natūralius dirvožemius, ypač jei jie nėra pakankamai derlingi arba turi didelį rūgštingumą:

• 1 dalis durpių;
• 1 dalis smėlio;
• 1 dalis humuso.

Laikiniems sodinimams

Jei planuojate laikinai augalus sodinti konteineriuose ar mobiliose konstrukcijose, maišuose ar dėžėse, tiks lengvas mišinys:

• 2 dalys universalaus dirvožemio daigams – suteiks pagrindą ir pradines mitybą.
• 1 dalis kokoso pluošto – stabilizuoja struktūrą ir išlaiko drėgmę.
• 1 dalis perlito – pagerina drenažą ir aeraciją.

Rekomendacijos dirvožemio struktūrai gerinti

Tinkama dirvožemio struktūra yra raktas į sėkmingą braškių auginimą. Gerai paruoštas dirvožemis skatina intensyvų augalų augimą, didesnį derlių ir sveikesnius krūmus. Panagrinėkime pagrindinius dirvožemio gerinimo veiksmus:

• Prieš pradėdami bet kokius darbus, pašalinkite visus didelius akmenis, daugiamečių piktžolių šaknis ir ankstesnių pasėlių liekanas. Švari vieta palengvins vėlesnį dirvožemio įdirbimą.
• Rudenį giliai iškaskite dirvą, suardydami didelius grumstus. Pakartokite procesą pavasarį, dar labiau supurendami viršutinį sluoksnį grėbliu arba specialiais įrankiais.
• Jei dirvožemis sunkus ir molingas, įpilkite smėlio ir durpių.
• Braškes geriausia sodinti pakeltose lysvėse arba vagose. Tai užtikrina geresnį drenažą, sumažina perlaistymo riziką ir apsaugo šaknis nuo grybelinių infekcijų.
• Dirvožemio padengimas organiniu mulčiu (šiaudais, susmulkinta žieve, lapais) sumažina drėgmės garavimą, neleidžia augti piktžolėms ir palaiko pastovią temperatūrą. Tai taip pat pagerina viršutinių sluoksnių struktūrą.
• Biologinių preparatų, kurių sudėtyje yra bakterijų ir grybelių, naudojimas pagerina dirvožemio mikroflorą ir sustiprina organinių medžiagų skaidymo procesus.

Žingsnis po žingsnio instrukcijos dirvožemio paruošimui

Procesas prasideda nuo kruopštaus kiekvieno komponento paruošimo, laikantis konkrečios tvarkos. Norėdami gauti geriausius rezultatus, vadovaukitės nuosekliomis instrukcijomis.

Komponentų tikrinimas ir paruošimas

Surinkite visus reikalingus ingredientus ir atidžiai įvertinkite jų kokybę. Jums reikės:

• durpės (gerai suirusios, geriausia aukštapelkės);
• humusas (supuvęs, pašalintas nuo pašalinių daiktų);
• velėnos dirvožemis (susmulkintas, be žolės likučių ir akmenukų);
• upės smėlis.

Komponentų išankstinis apdorojimas

Kiekvienas komponentas prieš sujungiant į vieną mišinį yra specialiai apdorojamas:

1. Durpes persijokite per smulkų sietą, pašalindami dideles daleles ir šakeles.
2. Humusą orkaitėje pašildykite maždaug +100°C temperatūroje, kad sunaikintumėte grybelių sporas, patogenus ir piktžolių sėklas.
3. Upės smėlį nuplaukite švariu tekančiu vandeniu, kol tekantis vanduo taps skaidrus.

Pagrindo paruošimas

Kai visi komponentai bus paruošti, pradėsime ruošti patį dirvožemio mišinį:

1. Paimkite vienodus kiekius durpių ir humuso ir atsargiai sumaišykite juos iki vientisos masės.
2. Į velėnos dirvožemį įpilkite mažomis dalimis, įsitikindami, kad masė lieka biri ir nesudaro tankių gabalėlių.
3. Įpilkite anksčiau paruošto upės smėlio ir dar kartą viską gerai išmaišykite kastuvu arba šakėmis.

Dezinfekcija ir dirvožemio poilsis

Dabar paruoštą mišinį reikia dezinfekuoti, kad būtų išvengta galimų infekcijų ir ligų:

1. Užpildykite dirvą silpnu kalio permanganato (mangano) tirpalu maždaug 1 g preparato 1 litrui vandens.
2. Dar kartą išmaišykite, kad produktas tolygiai pasiskirstytų visame tūryje.
3. Uždenkite indus dangčiu arba plėvele ir palikite bent savaitei, kad užbaigtumėte brandinimo procesą ir pašalintumėte jaunų augalų užsikrėtimo riziką.

Sandėliavimas ir naudojimas

Gautas žemės mišinys turi būti vienodas, minkštas, purus ir malonus liesti. Prieš sėjant daigus, įsitikinkite, kad žemės temperatūra yra nuo 1 iki 20 laipsnių Celsijaus. Indą su paruoštu žeme laikykite uždarytą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių ir nepalankių oro sąlygų.

Organinių ir mineralinių medžiagų įvedimo taisyklės

Braškės yra reiklus augalas, kuriam reikalinga subalansuota mityba. Norint gauti maksimalų derlių ir pagerinti uogų kokybę, būtina tinkamai naudoti organines ir mineralines trąšas. Laikykitės šių paprastų taisyklių, kad užtikrintumėte savo verslo sėkmę.

Organinės trąšos

Organinės medžiagos yra ilgalaikio dirvožemio derlingumo pagrindas. Jų pagrindinis privalumas yra laipsniškas maistinių medžiagų išsiskyrimas ir geresnė dirvožemio struktūra.

Pagrindiniai tipai:

• Mėšlas (arklių, karvių, paukščių išmatos) yra fosforo, kalio ir kalcio šaltinis.
• Kompostas yra universali trąša, turinti visą spektrą mikroelementų.
• Durpės – gerina dirvožemio struktūrą, padidina drėgmės talpą.
• Humusas yra humuso šaltinis ir gerina vaisingumą.

Naudojimo taisyklės:

• Šviežio mėšlo ir kraiko negalima naudoti šviežio, nes tai gali pažeisti augalų šaknis. Naudokite tik perpuvusį arba kompostuotą mėšlą.
• Sunaudojimas: rudenį prieš kasant, 1 kv. m. išberkite 2,5–3 kg.
• Komerciniams organiniams tirpalams griežtai laikykitės gamintojo nurodytų dozių.

Mineralinės trąšos

Mineralai veikia greičiau, tiksliau pristatydami būtiniausius elementus. Tačiau atminkite: per didelis trąšų kiekis yra žalingas.

Tipai:

• Amonio nitratas yra azoto trąša, skatinanti aktyvų žaliosios masės augimą.
• Superfosfatas yra svarbiausia fosforo tiekimo priemonė.
• Kalio sulfatas yra būtinas stiebams stiprinti ir uogų dydžiui didinti.
• Kompleksiniai preparatai (pvz., „Fertika“) turi visą reikalingų elementų spektrą tinkamomis proporcijomis.

Pateikimo terminai:

• Ankstyvas pavasaris: azotas augimui skatinti.
• Pumpuravimo metu: kompleksai su padidintu fosforo ir kalio kiekiu.
• Iškart po derliaus nuėmimo: pakartotinai patręškite azotu ir fosforu, kad atkurtumėte augalų stiprumą.

Priežiūros patarimai:

• Rinkdamiesi trąšų dozę ir naudojimo dažnumą, visada atsižvelkite į oro sąlygas ir augalų būklę.
• Sumaišykite organines ir mineralines trąšas, keisdami jų naudojimo laikotarpius.
• Prieš naudodami sausas trąšas, būtinai sudrėkinkite dirvą, kad išvengtumėte šaknų nudegimų.

Dirvožemio priežiūros ypatybės pasodinus braškes

Dirvožemio priežiūra pasodinus braškių krūmus yra labai svarbi norint išauginti stiprius augalus ir gauti nuolat didelį derlių. Reikia atsižvelgti į keletą konkrečių aspektų:

• Laiku pašalintos piktžolės. Piktžolės konkuruoja su braškėmis dėl šviesos, drėgmės ir maistinių medžiagų. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, geriausia jas pašalinti rankomis iškart po pirmųjų ūglių pasirodymo. Kuo greičiau pradėsite jas šalinti, tuo mažiau žalos jos padarys augalams.
• Reguliarus laistymas. Braškėms reikia daug vandens, bet jos netoleruoja stovinčio vandens. Rekomenduojama reguliariai ir saikingai laistyti (maždaug kartą per savaitę, jei nėra lietaus). Po lietaus ar laistymo pravartu šiek tiek supurenti tarpus tarp eilių, kad būtų atkurta dirvožemio struktūra ir pagerintas šaknų aprūpinimas deguonimi.
• Tinkamas mulčiavimas. Norėdami apsaugoti dirvos paviršių nuo išdžiūvimo ir išvengti piktžolių augimo, naudokite mulčią, pavyzdžiui, šiaudus, medžio drožles arba džiovintus lapus. Mulčio sluoksnis turėtų būti maždaug 5–8 cm storio. Atminkite, kad mulčiuota žemė ilgiau išlaiko drėgmę ir vasarą išlieka vėsesnė.
• Tręšimas ir maitinimas. Braškėms augant ir vystantis, jas reikia periodiškai tręšti. Ypač naudingos yra kompleksinės mineralinės ir organinės trąšos, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo ir kalio.
  Geriausia ankstyvą pavasarį naudoti nedidelę kompleksinių trąšų dozę, o tada pakartoti maitinimą du ar tris kartus per sezoną, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.
• Dirvožemio sąlygų stebėjimas. Svarbu reguliariai vertinti dirvožemio būklę. Pavyzdžiui, kasmet arba kas 2–3 metus tikrinkite dirvožemio rūgštingumą (pH), nes braškės mėgsta silpnai rūgščią dirvą (pH 5,5–6,5). Taip pat reguliariai stebėkite dirvožemio sutankinimą, pašalindami bet kokius įtrūkimus, atsirandančius dėl lengvo dirbimo.

Tipinės klaidos ir jų pasekmės

Patirtis rodo, kad daugelis pradedančiųjų sodininkų daro rimtų klaidų ruošdami dirvą braškėms, kurios vėliau sukelia neigiamų pasekmių. Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų yra šios:

• Naudojant įprastą sodo dirvą be išankstinio apdorojimo. Sodo dirvožemyje dažnai randama patogenų, kenkėjų kiaušinėlių ir piktžolių sėklų.
  Be išankstinio dezinfekavimo ir praturtinimo maistinėmis medžiagomis, tai gali sukelti įvairių ligų ir vabzdžių plitimą, slopinti augalų augimą ir prastą šaknų vystymąsi.
• Teisingų mišinio komponentų proporcijų pažeidimas. Neteisingai parinktos organinių ir mineralinių komponentų proporcijos pablogina dirvožemio struktūrą, sutrikdo oro apykaitą ir trukdo normaliam mikroorganizmų funkcionavimui.
  Augalams sunku įsisavinti maistines medžiagas, todėl sulėtėja augimas ir sumažėja derlius.
• Per didelis drėgmės kiekis substrate. Perlaistant paruoštą dirvą, sutrinka drėgmės ir oro pusiausvyra, susidaro anaerobinės sąlygos, palankios kenksmingų mikroorganizmų augimui. Dėl to šaknies kaklelyje gali išsivystyti šaknų puvinys ir pelėsis.
• Netinkamos dirvožemio laikymo sąlygos. Netinkamos paruošto substrato laikymo sąlygos (nepakankama ventiliacija, didelė drėgmė, laikymas šalia agresyvių medžiagų) lemia mišinio kokybės pablogėjimą, pelėsio atsiradimą ir užterštumą patogeniniais mikroorganizmais.

Šių klaidų pasekmės įvairios: nusilpę daigai, lėtas augimas, prastas išgyvenamumas, infekcinių ligų vystymasis, vitaminų ir mineralų trūkumas.

Klausimai ir atsakymai

Norėdami greitai gauti atsakymus į kai kuriuos klausimus, peržiūrėkite toliau pateiktą informaciją.

Ar galiu naudoti praėjusių metų dirvą?

Taip, praėjusių metų dirvožemį galima pakartotinai naudoti braškėms auginti, tačiau tik laikantis griežtų atsargumo priemonių ir kruopščiai jį paruošiant. Pagrindinis seno dirvožemio pakartotinio naudojimo pavojus yra galimas grybelių sporų, vabzdžių kenkėjų lervų ir patogenų, likusių nuo ankstesnio sezono, atsiradimas.

Praėjusių metų dirvožemio paruošimo procedūra:

• Dirvožemio kalcinavimas. Vienas patikimas dezinfekcijos metodas yra terminis apdorojimas. Dirvožemis laikomas maždaug 100 laipsnių Celsijaus temperatūroje vieną ar dvi valandas. Galite naudoti orkaitę arba mikrobangų krosnelę.
• Cheminis apdorojimas fungicidais. Alternatyvus sterilizavimo metodas yra apdorojimas plataus spektro fungicidu. Produktai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip varis, cinkas arba trichoderma, kruopščiai sumaišomi su dirvožemiu. Po rekomenduojamo poveikio laiko dirvožemis laikomas saugiu tolesniam naudojimui.

Kaip dažnai reikia keisti viršutinį dirvožemio sluoksnį?

Viršutinio dirvožemio sluoksnio atnaujinimas vaidina labai svarbų vaidmenį užtikrinant sveikas braškių augimo sąlygas. Kalbant apie daigus, ypač svarbi yra aktyvaus augimo fazė, kai augalas pradeda auginti stiprias šaknis ir antžeminę masę.

Kodėl svarbu atnaujinti viršutinį sluoksnį?

Viršutinis sluoksnis (20–25 cm storio) patiria didžiausią stresą. Jame kaupiasi druskos nuo laistymo, mažėja maistinių medžiagų koncentracija, blogėja dirvožemio struktūra, atsiranda sutankintų vietų. Visa tai riboja deguonies patekimą į šaknis ir lėtina maistinių medžiagų įsisavinimą.

Kaip atnaujinti viršutinį dirvožemio sluoksnį?

Procedūra yra gana paprasta ir prieinama kiekvienam sodininkui:

1. Atsargiai nuimkite ploną seno dirvožemio sluoksnį aplink augalus, stengdamiesi neliesti šaknų.
2. Užpildykite atlaisvintą vietą nauju substratu, atitinkančiu braškių reikalavimus (durpių, humuso, velėnos dirvožemio ir smėlio mišiniu).
3. Švelniai sutankinkite naują sluoksnį, lengvai palaistykite ir palaukite, kol visiškai nusės.

Ką daryti, jei dirvožemis padengtas pelėsiu?

Pelėsio atsiradimas dirvos paviršiuje rodo daugybę neigiamų veiksnių, tokių kaip nepakankamas drenažas, drėgmės perteklius arba prastas vėdinimas. Pelėsio buvimas yra pavojingas, nes gali sukelti įvairias augalų ligas, susilpninti augalo imunitetą ir netgi lemti visišką braškių žūtį.

Išsamus veiksmų planas, jei kyla problemų dėl pelėsio ant žemės:

• Nedelsiant pašalinamas pažeistas sluoksnis. Pirmiausia reikia atsargiai pašalinti užkrėstą viršutinį 12 cm dirvožemio sluoksnį.
  Būkite atsargūs ir nepažeiskite augalo šaknų sistemos. Nedelsdami išmeskite pašalintą žemę iš auginimo vietos, kad neplistų grybelis.
• Dirvožemio apdorojimas priešgrybeliniais preparatais. Pašalinus pažeistą sluoksnį, atlikite papildomą likusio dirvožemio apdorojimą specialiu fungicidu, skirtu kovoti su grybelinėmis infekcijomis.
  Produktas skiedžiamas pagal instrukcijas ir purškiamas ant dirvos paviršiaus. Tai sustabdys tolesnį pelėsio augimą ir apsaugos augalus nuo galimos žalos.
• Pagerinta ventiliacija ir sumažinta drėgmė. Patikrinkite augalo augimo sąlygas. Padidinkite oro cirkuliaciją atidarydami langus, įrengdami ventiliatorius arba perkeldami konteinerius arčiau lango.
  Peržiūrėkite laistymo grafiką: sumažinkite laistymo dažnumą ir vandens kiekį, kad sumažintumėte drėgmės pertekliaus kaupimosi tikimybę.
• Įpilant šviežio dirvožemio. Praėjus kelioms dienoms po apdorojimo, ant apdoroto ploto galite užpilti šviežiu sterilios žemės sluoksniu. Tai atkurs prarastą derlingą dirvožemio sluoksnį ir pagerins dirvožemio aeraciją.

Tinkamas dirvožemio parinkimas ir paruošimas yra labai svarbūs norint užauginti stiprias ir sveikas braškes. Dirvožemio kokybė lemia augalų gyvybingumą ateityje, atsparumą ligoms ir derliaus potencialą. Tačiau gera dirva yra tik viena medalio pusė. Sėkmė taip pat priklauso nuo tinkamų sėjos metodų, kruopščios priežiūros ir ligų bei kenkėjų prevencijos.