Rožių pomidorų savybės ir auginimo taisyklės

Dėl puikaus skonio, gero derlingumo ir atsparumo nepalankiems veiksniams „Rose“ pomidorai greitai išpopuliarėjo. Ši veislė idealiai tinka tiems, kurie vertina nereikalaujantį daug priežiūros auginimą ir nori nuoseklaus, skanaus derliaus net ir permainingomis klimato sąlygomis. Svarbiausia yra laikytis tinkamos žemės ūkio praktikos.

Augalo aprašymas

Ši veislė yra neapibrėžto ilgio – stiebo ilgis neribojamas ir jis gali užaugti iki kelių metrų. Šios veislės krūmas pasiekia apie 1,5 metro aukštį ir turi vidutinio dydžio lapiją. Lapai tamsiai žali, lygūs ir blizgūs. Žiedai dideli, balti ir susitelkę po 6–7 žiedus.

Vaisiai, jų skonis ir paskirtis

Pomidorai yra plokščiai apvalūs ir vidutinio dydžio. Kiekvienas vaisius sveria nuo 150 iki 180 gramų. Neprinokę jie yra šviesiai žali, bet visiškai prinokę odelė tampa sodriai rausva.

Ši veislė pasižymi puikiu skoniu su ryškiais saldžiais poskoniais, todėl ypač patraukli vartotojams. Ji idealiai tinka vartoti šviežiai, salotoms ir padažams.

Charakteristikos

Rožinis pomidoras yra viena populiariausių hibridinių veislių. Dėl daugybės privalumų jis puikiai tinka auginti namuose, todėl yra mėgstamas tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių sodininkų.

Pagrindinis tikslas

Vaisiai atsparūs skilinėjimui net ir ilgai laikant, todėl puikiai tinka konservuoti ir šaldyti. Dėl saldaus skonio pomidorai plačiai naudojami salotose, pirmame ir antrame patiekaluose, taip pat valgomi švieži.

Produktyvumas, nokimo laikas

Ši vidutinio ankstyvumo veislė pirmuosius vaisius subrandina praėjus 95–100 dienų po sudygimo. Vaisius dera ilgai ir gausiai, iki pat pirmųjų šalnų.

Veislė pasižymi geru produktyvumu: laikantis priežiūros taisyklių, galite nuimti iki 15 kg iš 1 kv. m.

Kuriuose regionuose galima auginti rožinius pomidorus?

„Rose“ veislė rekomenduojama auginti atvirame grunte ir plastikiniuose šiltnamiuose, ypač pietiniuose regionuose. Tačiau ji sėkmingai auginama ir kituose klimatuose.

Sodinimo sodinukų sodinimo ir persodinimo į žemę laikas

Geriausias būdas auginti šį derlių yra naudoti daigus. Sėklas sėkite vasarį arba kovą, o daigus persodinkite į atvirą žemę gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai atšils orai ir praeis šalnų pavojus.

Pomidorų sodinimas

Norint sėkmingai auginti pomidorus, reikia atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius. Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą sodinimo vietą. Pomidorai mėgsta saulėtas, gerai apšviestas vietas. Be to, dirvožemis turi būti derlingas ir gerai drenuojamas.

Rožių pomidorų sėklų paruošimas sodinimui

Išankstinis daigų apdorojimas pagerins daigumą ir užtikrins sveiką augalų vystymąsi. Prieš sodinimą sudrėkinkite sėklas ir kelias dienas pamirkykite jas drėgnoje aplinkoje, naudodami kempinę arba šluostę. Neleiskite joms išdžiūti ar perlaistyti.

Rožinių pomidorų parinkimas, dirvožemio ir konteinerių paruošimas

Augalas klesti lengvoje, derlingoje ir laidžioje vandeniui dirvoje. Idealiai tinka sodo žemės, smėlio ir humuso mišinys. Sėkloms sodinti naudokite specialius konteinerius, padėklus ar vazonus. Svarbu, kad konteineris turėtų pakankamai vietos šaknims ir drenažo skylių, kad augalai neužmirktų.

Pomidorų sėklų sodinimas Rožė

Sėklas įsodinkite 1–2 cm gylyje į dirvą, palikdami 5–7 cm tarpus tarp jų, kad augalams būtų pakankamai vietos augti. Daigus laistykite švelniai. Naudokite laistytuvą su smulkiomis skylutėmis, kad nepažeistumėte daigų.

Dygimo temperatūra turėtų būti 22–25 °C. Norėdami sukurti šiltą mikroklimatą, uždenkite indus plastikine plėvele arba stiklu, tai pagreitins procesą ir apsaugos sėklas nuo užšalimo. Reguliariai nuimkite plastikinę plėvelę arba dangtį, kad vėdintumėte, užtikrindami deguonies patekimą ir išvengtumėte daigų puvimo.

Rūpinimasis sodinukais

Svarbu rūpintis pasėliu, kad jis visiškai subręstų ir būtų tinkamas sodinti. Laikykitės šių rekomendacijų:

• Augimo metu daigus reikia laikyti bent 25 °C (77 °F) temperatūroje. Naudokite stalines lempas arba fitolampas, kad daigai gautų bent 14 valandų dienos šviesos. Lempos neturėtų būti aukščiau nei 15 cm (6 colių) atstumu nuo augalų, kad jie neišsitemptų ir nesulėtėtų jų vystymasis.
• Neleiskite dirvožemiui išdžiūti, bet ir neperlaistykite.

Augalus maitinkite kompleksinėmis trąšomis, pavyzdžiui, praėjus 15 dienų po persodinimo. Tam ištirpinkite 10 ml 5 litruose vandens ir palaistykite augalus, naudodami ne daugiau kaip 100 ml vienam augalui. Pakartokite maitinimą po 14 dienų.

Transplantacija į atvirą žemę

Pomidorų daigus nuolatinėje vietoje sodinkite į dirvą, paruoštą su organinėmis trąšomis ir superfosfatu. Į kiekvieną daigą įpilkite bent 1 litrą gerai perpuvusio mėšlo ir 20 ml superfosfato.

Tirpalą įpilkite tiesiai į duobę arba tolygiai paskleiskite ant lysvės paviršiaus, tada kruopščiai sugrėbkite, kad užtikrintumėte tolygų pasiskirstymą ir pagerintumėte maistinių medžiagų patekimą į augalų šaknis.

Laikykitės rekomendacijų:

• Prieš persodinant daigus į nuolatinę vietą, leiskite jiems 7–10 dienų priprasti prie lauko sąlygų. Perkelkite juos į lauką arba į balkoną, palaipsniui ilgindami lauke praleidžiamą laiką.
• Įsitikinkite, kad daigai yra paruošti persodinimui: jie turėtų būti stiprūs, su žaliais lapais ir gerai išsivysčiusiomis šaknimis. Optimalus persodinimo amžius yra 50–60 dienų po sėjos.
• Daigus persodinkite į atvirą žemę, kai dirva sušils iki +15–18 °C ir nebebus šalnų (paprastai tai būna gegužės pabaiga – birželio pradžia).
• Eilėje padarykite duobes 40–50 cm atstumu viena nuo kitos, o tarp eilių – 60–70 cm atstumu. Taip augalai turės pakankamai erdvės augti ir vėdintis.
• Į kiekvienos duobės dugną įpilkite šiek tiek humuso arba komposto. Tai suteiks daigams papildomų maistinių medžiagų.

Atsargiai išimkite daigus iš konteinerio, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Jei jie labai susipynę, švelniai juos ištiesinkite. Įdėkite augalą į duobę, užpilkite dirvožemiu, sutankinkite ir gausiai palaistykite.

Rožių pomidorų priežiūra

Rūpinimasis pasėliu vaidina svarbų vaidmenį gaunant aukštos kokybės derlių. Reguliarus žemės ūkio darbas užtikrina tinkamą augalo vystymąsi ir intensyvų vaisių gamybą.

Laistymas

Reguliariai laistykite sodinukus, ypač sausringais laikotarpiais. Venkite perlaistymo, nes drėgmės perteklius gali sukelti šaknų puvinį. Geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, kai saulės šviesos mažiausia.

Trąšos

Tręškite pasėlius keliais etapais, kad daigai gautų visas reikalingas maistines medžiagas aktyviam augimui ir vaisių formavimuisi. Laikykitės grafiko:

• Ch.2–3 savaitės po transplantacijos Sodinant sodinukus atvirame lauke arba šiltnamyje, naudokite azoto-fosforo trąšas (pvz., nitroamofoską arba kompleksines trąšas). Tai skatina šaknų vystymąsi ir bendrą augalo augimą.
• Į žydėjimo pradžios ir kiaušidžių formavimosi laikotarpis Naudokite kalio trąšas (pvz., kalio sulfatą arba pelenus). Tai pagerins vaisių kokybę ir atsparumą ligoms.
• Ch.3-4 savaitės po antrojo maitinimoAktyvaus vaisiaus augimo laikotarpiu tręškite organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip devyniratukų užpilas arba kompostas. Tai paskatins ilgesnį vaisiaus augimą ir išlaikys augalus geros formos.

Papildomai tręšti galima, jei nustatomas tam tikrų elementų, pavyzdžiui, kalcio, trūkumas. Norint kompensuoti šį trūkumą, krūmus reikia tręšti monokalio fosfatu. Aplink stiebą pabarstykite nedidelį kiekį trąšų, palikdami kelis centimetrus tarp augalų, tada švelniai supurenkite dirvą ir palaistykite.

Pomidorų rožių kenkėjų ir ligų kontrolė

Veislė „Rose“ pasižymi geru atsparumu daugeliui nakvišų ligų, įskaitant pomidorų mozaiką, verticiliozę, fuzariozę, kladosporiozę, bakterinį vytulį, taip pat žiedų galiukų ir šaknų puvinį.

Tačiau jis gali būti jautrus vėlyvajam marui – grybelinei ligai, kuri išsivysto esant didelei drėgmei, žemai temperatūrai, rūkui, dažnam lietui ir grybeliui plintant iš užkrėstų lapų. Vėlyvojo maro požymiai:

• tamsios dėmės;
• greitas dėmių plitimas;
• balkšva pūkuota danga;
• deformuoti vaisiai ir jų puvimas su nemaloniu kvapu.

Šios ligos kontrolė apima užkrėstų krūmų pašalinimą ir sunaikinimą. Profilaktikai naudokite fungicidus ir vario turinčius preparatus.

Pomidorų rožę taip pat gali paveikti amarai, išskiriantys skystį, kuris pritraukia skruzdėles ir paaštrina problemą. Kovai su šiais vabzdžiais naudinga naudoti boružėlių lervas arba muses, kurios veiksmingai kontroliuoja šį kenkėją. Chemines medžiagas, pvz., „Aktara“, naudokite prieš pasirodant pumpurams.

Kitas priešas yra tripsai – maži kenkėjai, kurie siurbia sultis iš lapų ir gali sukelti jų garbanojimąsi bei gelsvėjimą. Norėdami kovoti su šiais kenkėjais, gydykite insekticidais, bet tik prieš susiformuojant vaisiams.

Prevencinės priemonės:

• Reguliariai keiskite pomidorų sodinimo vietas. Venkite sodinti juos toje pačioje vietoje, kur jie augo praėjusiais metais, kad dirvožemyje nesikauptų patogenai. Po pomidorų auginkite ne nakvišų augalus, pavyzdžiui, ankštinius augalus ar kopūstus.
• Venkite perlaistymo, ypač vakare, kad išvengtumėte grybelinių ligų. Laistykite šaknis ir užtikrinkite reguliarų drėkinimą.
• Reguliariai vėdinkite šiltnamius, kad palaikytumėte optimalią drėgmę ir apsaugotumėte nuo ligų.
• Naudokite subalansuotas trąšas augalų sveikatai palaikyti ir jų imuninei sistemai stiprinti. Venkite azoto pertekliaus, nes tai gali skatinti grybelines infekcijas.
• Mulčiavimas padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, sumažina drėgmės patekimo ant stiebų ir vaisių riziką ir neleidžia augti piktžolėms, kurios gali būti ligų šaltiniai.
• Reguliariai gydykite krūmus biologiniais preparatais, pavyzdžiui, trichoderminu, fitosporinu ar kitais priešgrybeliniais vaistais.
• Norėdami išvengti kenkėjų, naudokite insekticidus, ypač pastebėję pirmuosius jų atsiradimo požymius.
• Nuėmus pomidorų derlių, pašalinkite visas augalų liekanas, nes žiemą jos gali tapti vabzdžių ir patogenų prieglobsčiu.

Laikydamiesi šių paprastų, bet veiksmingų rekomendacijų, galite išlaikyti sveikus augalus ir pasiekti puikų derlių.

Rožių pomidorų derliaus nuėmimas ir laikymas

Daugelis daržovių augintojų vertina rožinius pomidorus dėl didelio produktyvumo, puikaus skonio ir ilgo galiojimo laiko. Norint užtikrinti geriausią derlių, svarbu tinkamai nuimti ir laikyti vaisius.

Pomidorų derliaus nuėmimas

Pomidorus nuimkite, kai jie visiškai sunoksta. Šiame etape jie įgauna ryškiai raudoną atspalvį ir būdingą blizgesį, kuris padeda išsaugoti jų skonį ir pailginti galiojimo laiką.

Nuimant derlių, atsargiai atskirkite daržoves, kad nepažeistumėte. Naudokite genėjimo žirkles arba palikite nedidelę kotelio dalį. Taip išsaugosite vaisiaus vientisumą ir sumažinsite gedimo riziką.

Nuėmus derlių, patikrinkite, ar pomidorai nepažeisti, ir pašalinkite visus su įtrūkimais ar puvinio požymiais. Laikymui rinkitės tik sveikus pomidorus be matomų defektų.

Pomidorų laikymas

Tinkamai laikomi vaisiai gali būti laikomi ilgą laiką. Štai kelios pagrindinės gairės:

• Laikykite derlių 10–15 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Žemesnė temperatūra gali neigiamai paveikti daržovių tekstūrą ir skonį, o aukštesnė – pagreitinti gedimą.
• Palaikykite apie 80 % drėgmės lygį patalpose. Tai padės išlaikyti drėgmę vaisiuose ir neleis jiems išdžiūti bei prarasti kokybės.
• Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją, kad išvengtumėte pelėsio ir puvimo, o tai padės išsaugoti vaisius.

Pomidorus geriausia laikyti kartoninėse dėžėse arba tinkleliuose, kad būtų užtikrinta tinkama ventiliacija ir išvengta drėgmės kaupimosi.

Veislės privalumai ir trūkumai

Šis augalas turi daug teigiamų savybių, bet taip pat ir tam tikrų trūkumų. Prieš sodindami sodinukus, atidžiai juos apžiūrėkite, kad išvengtumėte galimų problemų ateityje.

Tarp neigiamų savybių kai kurie sodininkai atkreipia dėmesį į vidutinį pomidorų dydį ir jų jautrumą vėlyvam puvimui.

Atsiliepimai

Rožinis pomidoras yra puikus pasirinkimas ieškantiems patikimos veislės. Dėl atsparumo ligoms, didelio prisitaikymo prie karšto ir šalto klimato bei puikaus skonio jis idealiai tinka auginti tiek atvirame lauke, tiek šiltnamiuose. Nepaisant kai kurių trūkumų, tinkama priežiūra ir prevencinės priemonės padės pasiekti gausų derlių.

Dažnai užduodami klausimai