Zador salotos – tai veislė, kuri greitai išpopuliarėjo ir tapo mėgstama tarp sodininkų visoje mūsų šalyje. Jas lengva auginti, jos turi malonų skonį ir puikų skonį. Sultingi ir traškūs lapai yra sveikas kasdienio raciono papildymas. Svarbu tinkamai prižiūrėti augalą ir laikytis rekomendacijų.
Augalo aprašymas ir kilmė
Žalumynai pasižymi daugybe gydomųjų savybių, juose yra B, A, PP ir C grupės vitaminų, taip pat mikroelementų, tokių kaip molibdenas, jodas, manganas, varis, boras ir geležis. Daugelyje regionų jie sėkmingai auginami ištisus metus: lauke pavasarį, vasarą ir rudenį, o žiemą – viduje.
Šią lapinę veislę 2012 m. sukūrė selekcininkų komanda: N. N. Klimenko, S. V. Maksimov, A. N. Khovrin ir O. A. Elizarov. Ji buvo specialiai išveista naudoti salotose.
- ✓ Atsparumas išsišakojimui optimaliomis auginimo sąlygomis.
- ✓ Gebėjimas greitai atsigauti po derliaus nuėmimo.
Išvaizdos ir skonio ypatybės
Augalai turi didelius, vėduoklės formos lapus su subtilia žalia tekstūra. Jie vidutinio dydžio, 38–42 cm skersmens ir maždaug 28–32 cm aukščio. Vienos kopūsto galvos svoris svyruoja nuo 350 iki 370 g.
Lapai malonaus skonio, be kartumo, su banguotu kraštu ir šiek tiek burbuliuojančiu paviršiumi.
Kultūros charakteristikos
Ši vidutinio sezono veislė subręsta per 42–47 dienas, duodama maždaug 4,1 kg derliaus iš kvadratinio metro. Ji atspari šalčiui ir optimaliam augimui pageidauja 16–18 °C temperatūros.
Esant aukštai temperatūrai ir sausam klimatui, augalas gali greitai žydėti, o tai sumažina jo derlių.
Auginimas atvirame lauke iš sėklų
Ši veislė geriausiai auga anksčiau bulvėms ar kopūstams auginti naudotose vietose, ypač jei dirvožemis praturtintas organinėmis trąšomis. Nors ši veislė nereikli dirvožemio tipui, ji netoleruoja šarminių ir molingų dirvožemių.
- ✓ Optimalus dirvožemio pH turėtų būti 6,0–7,0 intervale, kad būtų užtikrintas maistinių medžiagų prieinamumas.
- ✓ Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas, kad būtų išvengta vandens sąstingio ir šaknų puvinio.
Naudingi patarimai:
- Didelis humuso ir mineralų kiekis skatina geresnį sėklų dygimą.
- Sėti reikia anksti, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Sėti eilėmis, tarp eilių paliekant 20 cm tarpą, o sėklas – 1,5 cm atstumu. Daigai išdygsta jau esant 2 °C temperatūrai, o aktyvus augimas prasideda 20–22 °C temperatūroje.
Salotos yra ilgos dienos šviesos augalas, todėl svarbu jas aprūpinti pakankamai šviesos ir drėgmės. Dėl nepakankamo drėgmės lapai gali tapti šiurkštūs, o augalo skonis gali pablogėti.
Auginimas iš sodinukų
Šis metodas padeda gauti ankstesnį derlių. Norėdami tai pasiekti, sėklas sėkite maždaug 3–4 savaites prieš planuojamą persodinimą lauke. Optimalus laikas tam yra kovo pabaiga arba balandžio pradžia.
Pagrindiniai sodinukų auginimo etapai:
- Dirvožemio mišinys turi būti lengvas ir maistingas. Naudokite paruoštą dirvą arba sumaišykite sodo žemę su durpėmis ir humusu. Kad išvengtumėte ligų, dirvą apdorokite silpnu kalio permanganato tirpalu.
- Sėklas paskleiskite ant paviršiaus, lengvai padengdami jas plonu (apie 0,5 cm) dirvožemio sluoksniu. Uždenkite indus plastikine plėvele arba stiklu, kad susidarytų šiltnamio sąlygos.
- Įneškite konteinerius į vidų ir laikykite 18–20 °C temperatūroje, kol pasirodys daigai (paprastai 5–7 dienas). Vėliau sumažinkite temperatūrą iki 16–18 °C, kad daigai neišsitemptų.
- Salotos yra saulę mėgstantis augalas, todėl daigams reikia papildomo apšvietimo, ypač ankstyvą pavasarį. Dienos šviesos valandos turėtų būti maždaug 12–14 valandų.
- Laistykite saikingai – dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi. Naudokite nusistovėjusį, kambario temperatūros vandenį.
- Kai daigai turės 4–5 tikruosius lapelius ir šalnų pavojus praeis, persodinkite juos lauke balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Lysvėse augalus sodinkite 20–25 cm atstumu tarp eilių ir apie 15 cm atstumu tarp augalų, kad būtų užtikrintas pakankamas apšvietimas ir oro cirkuliacija.
Iš daigų išaugintos salotos leidžia anksčiau mėgautis šviežiais, vitaminais turtingais žalumynais ir tinka įvairiam klimatui, įskaitant regionus su vėsiais pavasariais.
Tolesnė priežiūra
Norint gauti gausų ir nuoseklų derlių, svarbu skirti savo augalams šiek tiek dėmesio ir priežiūros. Laikykitės įprastų sodininkystės praktikų.
- × Venkite laistyti karštu paros metu, kad nenudegtų lapai.
- × Nelaistykite šaltu vandeniu, nes tai gali sukelti augalams stresą.
Laistymas
Laistyti reikia gausiai, nes nepakankamas dirvožemio drėgnumas lems ankstesnius ūglius. Salotas purkškite nusistovėjusiu vandeniu maždaug kas 1–2 dienas. Jei salotų vazonas yra pietinėje pusėje, laistyti gali tekti dažniau, bet žiemą – rečiau.
Venkite perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį ir apatinių lapų pūtimą. Jei salotas auginate ant palangės, drėkinkite orą ir periodiškai apipurkškite lapus purškimo buteliuku.
Viršutinis padažas
Tręškite kas 1,5–2 savaites kambariniams augalams skirtomis trąšomis. Kadangi tai greitai augantis augalas, jis klesti derlingoje dirvoje be papildomų trąšų. Nepersistenkite su azoto trąšomis, nes salotos gali kaupti nitratus.
Kalio jodido pagrindu pagamintų medžiagų naudojimas padeda padidinti jodo kiekį lapuose.
Atlaisvinimas
Salotos turi gležną, negilią šaknų sistemą, todėl nerekomenduojama purenti dirvožemio po daigais, kad nepažeistumėte šaknų.
Derliaus nuėmimas
Augalai greitai auga, todėl žalumynais galėsite mėgautis jau po kelių savaičių. Jei reikia, nuskinkite lapus arba išraukite augalus su šaknimis. Po 20–35 dienų salotos pradės dygti, tada pašalinkite juos ir pasėkite naujas sėklas. Kartokite šį procesą kas 10 dienų.
Ligos ir kenkėjai
Zador salotų augalas turi stiprią imuninę sistemą, tačiau jei juo netinkamai rūpinamasi, jis gali susidurti su įvairiomis problemomis. Svarbu nedelsiant pradėti gydymą:
| Ligos / kenkėjai | Aprašymas | Apsaugos metodai |
| Pilkasis pelėsis | Šią ligą sukelia grybelis Botrytis, pažeidžiantis visą augalą, dėl kurio atsiranda rudų dėmių. Ji vystosi esant didelei drėgmei ir debesuotam orui. | Laikykitės sėjomainos, pašalinkite pažeistus lapus ir palaikykite švarią vietą. |
| Baltasis puvinys | Jis puola lapus ir stiebus, sudarydamas vandeniu sušlapusias dėmes, padengtas balta danga. Jis pažeidžia arti žemės augančius augalus. | Keiskite pasėlių kaitą, pašalinkite pažeistus augalus ir praktikuokite gilų arimą. Venkite auginti pasėlius sunkiose, rūgščiose dirvose. |
| Pūkuotoji miltligė (peronosporozė) | Viršutinėje lapo pusėje atsiranda geltonos dėmės, o apatinėje – balta danga. Dėmės paruduoja, o lapai išdžiūsta. Ši liga išsivysto esant didelei drėgmei. | Naudokite sveikas sėklas ir apdorokite jas sėklų beicu. Nesodinkite per tankiai ir laikykitės sodinimo schemos. |
| Ribinis nudegimas | Puvinys pažeidžia visą augalą ir jis žūsta. Jis išsivysto dėl maistinių medžiagų pertekliaus dirvožemyje. | Tinkamai tręškite, ypač azotu, ir reguliariai laistykite. Pašalinkite sergančius augalus ir jų liekanas. |
| Miltligė | Pažeidžia krūmus, kur atsiranda balta, miltelinė danga. Augalų augimas sulėtėja. Sėkliniai augalai yra ypač jautrūs. | Pašalinkite užkrėstus plotus ir augalų liekanas. |
| Salotų musė | 7–8 mm ilgio vabzdys pažeidžia sėklų ankštis dėdamas kiaušinėlius ant žiedynų. Lervos sunaikina sėklas. | Pasirodžius lervoms, naudokite fosfamidą. Sunaikinkite pažeistus žiedynus. |
| Salotų stiebo amaras | Šie kenkėjai yra pilkšvai žalios arba tamsiai pilkos spalvos. Jie siurbia sultis iš žiedų, stiebų ir lapų, todėl šie keičia spalvą ir garbanojasi. | Apipurkškite sodinukus svogūnų žievelių, kiaulpienių ar bulvių viršūnių užpilais. |
| Baltai dryžuota kumelė | 13–21 mm ilgio skėrio vabzdžiai pažeidžia lapus ir stiebus, palikdami dideles skyles. | Pašalinkite daugiametes piktžoles ir apdorokite vietą Karbofos tirpalu. |
| Nuogi šliužai | Jie puola lapus, padarydami juose skyles. Jie ypač aktyvūs vakare ir naktį. | Padėkite alaus skardines, surinkite ir sunaikinkite šliužus. |
Atsiliepimai
Zador salotos – puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina ne tik skonį, bet ir atsparumą ligoms bei lengvą priežiūrą. Jos idealiai tinka auginti tiek lauke, tiek šiltnamiuose, džiugindamos gausiu derliumi. Jas lengvai gali auginti tiek pradedantieji, tiek patyrę sodininkai.