Laistymas yra viena svarbiausių priežiūros priemonių auginant krapus. Augalą lengva prižiūrėti, tačiau per didelis arba per mažas drėgmės kiekis gali būti žalingas. Svarbu atsižvelgti į krapų augimo sąlygas ir vystymosi etapus, kad pasirinktumėte tinkamą laistymo dažnumą ir būdą.
Krapų laistymo dažnumas ir būdai
Sode krapai auginami atvirame grunte arba šiltnamyje, o patalpose juos galima skinti ant palangės. Laistymo poreikis priklauso nuo pasirinkto metodo ir augalo augimo stadijos.
| Vardas | Dirvožemio tipas | Laistymo dažnis | Laistymo ypatybės |
|---|---|---|---|
| Auga atvirame lauke | Smėlis, priemolis, priemolis | Kartą per 5–7 dienas | Karštu oru iki 2–3 kartų per savaitę |
| Auginimas šiltnamyje | Bet koks | Kartą per 3–4 dienas | Reguliarus laistymas kas 2 dienas |
| Auga ant palangės | Drenažas yra privalomas | Pagal dirvožemio būklę | Purškimas kiekvieną dieną |
Auga atvirame lauke
Krapai lauke sodinami iš sėklų. Dirva iš anksto sudrėkinama, kad būtų pakankamai drėgmės. Šiame etape laistyti nereikia, tik tol, kol pasirodys pirmieji ūgliai.
Likusiu augimo ir vystymosi laikotarpiu augalą reikia reguliariai laistyti. Laistymo dažnumas turėtų būti pritaikytas prie dirvožemio būklės – jis visada turi būti drėgnas.
Krapus rekomenduojama laistyti kartą per 5–7 dienas. Karštu oru laistymą padidinkite iki 2–3 kartų per savaitę, geriausia augalą purkšti kasdien. Sausuoju laikotarpiu rekomenduojama laistyti du kartus per dieną.
Karštomis dienomis krapus geriausia laistyti vakare po saulėlydžio arba anksti ryte. Laistymas dieną gali nudeginti žalumynus. Jei lauke šalta, laistykite ryte arba po pietų, kad iki vakaro dirva išdžiūtų. Tai sumažina grybelinių ligų riziką.
Yra įvairių būdų laistyti krapus:
- PabarstymasTai idealus variantas bet kokiems žalumynams. Galite naudoti specialią laistymo sistemą arba įprastą žarną. Pastaruoju atveju lengviau naudoti specialų antgalį, nors skylę galite užkimšti pirštu ir senamadišku būdu.
- Lašelinis drėkinimasLabai efektyvus drėkinimo metodas. Ši sistema tinka dideliems, 20 akrų ir didesniems sklypams. Norint ją naudoti, būtinas nuolatinis vandens tiekimas.
Auginant krapus atvirame lauke, laistymo dažnumas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į dirvožemio būklę, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į jo tipą:
- SmėlisJei jis jaučiasi drėgnas, bet suspaudus kumštyje nesusidaro gumulas, jį reikia palaistyti.
- Smėlio priemolio dirvožemisLaistyti reikia, kai jį galima suformuoti į kamuoliuką be slėgio.
- Vidutinio ir sunkaus priemolio dirvožemisReikia suformuoti žemės rutulį. Jei paspaudus rankoje jis subyrės, jį reikia palaistyti.
Norėdami tai padaryti, turite paimti dirvožemio mėginį 25–30 cm gylyje.
Skirtingai nuo daugelio žemės ūkio kultūrų, krapus prieš derliaus nuėmimą reikia reguliariai laistyti. Rekomenduojama juos apipurkšti švariu vandeniu kelias valandas prieš derliaus nuėmimą. Taip žalumynai tampa sultingesni ir ilgiau išlaiko savo prekinę išvaizdą bei skonį.
Auginimas šiltnamyje
Šis krapų auginimo būdas naudojamas žiemą. Optimali patalpų temperatūra yra 15–17 laipsnių Celsijaus. Tokiomis sąlygomis augalą reikia laistyti kas 3–4 dienas. Jam reikia tik nedidelio vandens kiekio.
Be laistymo, krapų auginimas šiltnamyje reikalauja reguliaraus laistymo, kuris atliekamas kas dvi dienas.
Šiltnamiuose veiksmingi purkštuvai. Krapams pakanka mini sistemos.
Auga ant palangės
Jei krapus auginate patalpose ant palangės, naudokite purškimo buteliuką. Šis metodas ypač naudingas žiemą, kai radiatoriai įkaitę, o oras gana sausas. Geriausia purkšti kasdien, kad žalumynai išliktų vešlūs. Dalis drėgmės taip pat prasiskverbs į dirvą. Purkšti visada reikia po tręšimo. Taip pašalinamos visos trąšos, kurios galėjo patekti ant stiebų ir lapų.
Krapų laistymo ant palangės ypatumai priklauso nuo sezono. Auginant krapus vasarą, reikia atsižvelgti į dirvožemio sąlygas, kad jie neišdžiūtų. Tai priklausys nuo kambario temperatūros, drėgmės ir lango krypties.
Žiemą laistymo reikalavimai skiriasi. Nelaistykite krapų, kol žemė neišdžiūvo po ankstesnio laistymo.
Laistyti krapus ant palangės ypač svarbu, kai atsiranda jauni ūgliai. Augalas pradeda aktyviai augti ir vystytis, todėl vandens suvartojimas padidėja.
Auginant krapus ant palangės, užtikrinkite tinkamą drenažą. Tam galima naudoti smulkius akmenukus arba keramzitą. Drenažas padeda pašalinti drėgmės perteklių iš šaknų sistemos ir sumažinti ligų riziką.
Vandens poreikiai
Kad krapai gerai augtų ir vystytųsi, laistymui reikia naudoti tinkamą vandenį. Jis turėtų atitikti šiuos reikalavimus:
- Be chloroJei naudojate vandenį iš čiaupo, leiskite jam nusistovėti 24 valandas. Jei įmanoma, laistymui naudokite ištirpusį sniegą arba perleiskite skystį per magnetą. Auginant krapus lauke, galite naudoti lietaus vandenį.
- Tinkama temperatūraAuginant krapus ant palangės, vanduo turi būti kambario temperatūros; šiltas vanduo tinka. Laistymas šaltu vandeniu padidina ligų riziką. Jei augalas auginamas lauke, vanduo turi būti šiltas. Tam pakanka kelių valandų saulės spindulių.
- Druskos kiekisLitre vandens turėtų būti 2–2,5 gramo šių medžiagų. Druskos kiekį galite patikrinti namuose, įpildami vandens į emaliuotą indą ir pasverdami sausą likutį, jam išgaravus.
Vandens suvartojimas krapų laistymui
Laistydami krapus, visada atsižvelkite į dirvožemio ir pačių augalų būklę, nes per mažas arba per didelis drėgmės kiekis paveiks jų išvaizdą. Optimalus vandens suvartojimas yra 8–12 litrų kvadratiniam metrui.
Karštomis dienomis laistymo normos padidėja, nes drėgmė greitai absorbuojama ir greitai išgaruoja. Šiuo laikotarpiu, naudojant lašelinę drėkinimo sistemą, vienam kvadratiniam metrui sodinių reikia 20–30 litrų vandens.
Karštomis dienomis sodinukai laistomi purškimo sistema. Tokiu atveju reikia 1,5–2 litrų vandens kvadratiniam metrui.
- ✓ Laistymas vakare sumažina vandens garavimą ir padidina augalų gebėjimą jį įsisavinti.
- ✓ Lašelinis drėkinimas karštomis dienomis apsaugo nuo dirvožemio ir šaknų sistemos perkaitimo.
Per mažo ir per didelio drėgmės kiekio pavojai krapams
Krapų dirvožemis visada turi būti šiek tiek drėgnas. Nepakankamas drėgnumas gali sukelti šias problemas:
- žalumos pageltimas;
- skonio praradimas;
- gydomųjų savybių praradimas;
- kultūros augimo ir vystymosi sulėtėjimas;
- prastas derlius;
- nitratų kaupimasis žalumoje;
- lapų standumas;
- nepakankamas maistinių medžiagų įsisavinimas.
Pagrindinis krapų perlaistymo pavojus – padidėjusi ligų rizika. Didelė drėgmė – ideali aplinka grybeliams, bakterijoms ir kitiems patogenams augti ir daugintis. Viena dažna problema – juodoji kojelė. Šaknies kaklelis tamsėja, silpnėja, minkštėja ir plonėja. Palaipsniui prasideda šaknų puvinys.
Perlaistymas krapais taip pat gali sukelti kitų problemų:
- augimo sulėtėjimas;
- žymiai sumažėja eterinių aliejų koncentracija žalumynuose, dėl ko prarandamas aromatas ir naudingos savybės;
- žemės erozija;
- didinant dirvožemio rūgštingumo lygį.
Krapai klesti drėgmei, bet nereaguoja į perteklių. Tinkamai laistydami, augalas apdovanos jus gausiu sultingų, aromatingų žalumynų derliumi. Siekiant šių rezultatų, svarbios ir kitos išsamios priežiūros priemonės: tręšimas, dirvožemio purenimas, ravėjimas ir profilaktinė priežiūra. ligos ir kenkėjai.

